Žiovulys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žiovulys

Žiovulys – nesąlyginis kvėpavimo refleksas, kuris priverčia plačiai išsižioti, giliai įkvėpti ir greitai iškvėpti. Kai žiovaujama, visame procese dalyvauja daug kūno dalių. Pirmiausiai, atsidaro burna ir nusileidžia smakras. Tai leidžia įkvėpti kiek galima daugiau oro. Kai įkvepiama, įkvėptas oras užpildo plaučius, deguonis kraujagyslėmis pasiekia smegenis, suintensyvėja širdies plakimas, iš plaučių pasišalina susikaupęs anglies dioksidas. Atsipalaiduoja pilvo preso raumenys ir diafragma nusileidžia žemyn. Po to dalis oro iškvepiama atgal.

Paplitusi nuomonė, kad žiovaujama pavargus, norint miego ar nuobodžiaujant, tačiau mokslininkai mano, kad tai yra kur kas daugiau nei vien tik tokia priežastis. Apie žiovulį ir jo funkcijas kol kas žinoma labai nedaug ir padaryta nedaug tyrimų šiuo klausimu, tačiau keletas teorijų yra. Labiausiai paplitusios 3 teorijos:

Teorijos[taisyti | redaguoti kodą]

Fiziologinė teorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kai įkvepiamas didelis kiekis deguonies ir iškvepiama daug anglies dioksido. Ši teorija aiškina kodėl žiovaujama po kelis, grupėmis. Didelėje grupėje anglies dioksido kiekis yra padidėjęs, trūksta oro, todėl organizmui pritrūksta deguonies. Tačiau, jei žiovaujama dėl deguonies trūkumo, tai kodėl nežiovaujama sunkiai dirbant ar darant intensyvius pratimus? Šiai teorijai patikrinti specialistai darė eilę eksperimentų. Eksperimente dalyvaujantiems žmonėms patalpoje buvo padidintas deguonies kiekis, tačiau tai žiovulio nesustabdė. Anglies dioksido sumažinimas taip pat rezultatų nedavė – žiovaujančių nesumažėjo.

Evoliucijos teorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kai kurie tyrinėtojai mano, kad žiovulys yra paveldėta savybė iš mūsų ankstyvųjų protėvių, kurie žiovaudavo tyčia, taip stengdamiesi parodyti dantis ir įbauginti kitus.

Nuobodulio teorija[taisyti | redaguoti kodą]

Labiausiai paplitusi nuomonė yra tai, kad žiovulys kyla iš nuobodulio, nuovargio ar esant mieguistumui. Nors žiovaujama pavargus, tačiau ši teorija nepaaiškina kodėl sportininkai žiovauja prieš prasidedant varžyboms.

Neseni tyrimai parodė, kad žiovulio paskirtis gali būti sustiprinti kraujo tekėjimą ir atvėsinti smegenis, nes manoma, kad tai pagerina smegenų veiklą[1]. Jei ši hipotezė teisinga, žiovulys indikuoja ne tik nuovargį, bet ir perėjimą į aktyvesnę, dėmesingesnę būseną.

Katės, šunys, netgi žuvys žiovauja. Manoma, kad žiovulys taip pat gali būti ir bendravimo forma. Nei viena teorija kol kas iki galo nėra patvirtinta.

Keli faktai apie žiovulį[taisyti | redaguoti kodą]

  • Žiovaujame vidutiniškai 6 sekundes.
  • Širdies darbo tempas žiovavimo metu gali padidėti net iki 30 %.
  • 55 % žmonių taip pat nusižiovaus, pamatę ką nors žiovaujantį.
  • Akli žmonės taip pat ima žiovauti, išgirdę garso įrašą kaip kažkas žiovauja.
  • Skaitymas apie žiovulį priverčia jus žiovauti.
  • Sportininkai dažnai žiovauja prieš varžybas.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka