Žigulinis alus

Žigulinis alus iš Estijos

Žigulinis alus (rus. Жигулёвское пиво) – sovietinė alaus markė. Buvo gaminama ir Lietuvoje.

Istorija

1879 m. Alfredas fon Vakanas (Alfred von Vakano) Samaroje 99 metams išsinuomavo sklypą Volgos pakrantėje, jame pastatė alaus daryklą. 1881 m. kompanija „A. Vakano ir kompanijos Žigulių alaus daryklos draugija“ (Товарищество Жигулевского пивоваренного завода А. Вакано и Ко) ėmė virti alų, kuris buvo vadinamas „Vienos alus“ (Венское) ir „Vienos stalo alus“ (Венское столовое).

1934 m., Žigulių alaus daryklą aplankęs sovietinis politikas A. Mikojanas paklausė, kodėl alus vadinamas „buržuaziniu pavadinimu“ – „Vienos alus“? Ir alus buvo pervadintas į „Žigulinį alų“. TSRS „Žigulinį“ alų darė dešimtys alaus daryklų. Subyrėjus TSRS jį kai kurios daryklos gamina ir toliau.

Alaus sudėtis

• vanduo
• šviesusis miežių salyklas
• miežiai
• apyniai

Stiprumas – ~4% alkoholio tūryje. Kaloringumas – 42 kcal/100 g alaus (ne daugiau 4,6 g angliavandenių 100 g alaus).

Lietuvoje

1953 m. pradėtas gaminti Lietuvoje. Jį gamino:

• „Gubernija“ – „Gubernijos žigulinis“
• Rinkuškių alaus darykla – „Rinkuškiai Zhigulyovskoye“