Žiegždrių piliakalnis
| Žiegždrių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Žiegždrių piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kauno rajonas | ||
| Seniūnija | Samylų seniūnija | ||
| Aukštis | (21) m | ||
| Plotas | (18x12) | ||
| Naudotas | I tūkstantmečio pradžia – vidurys | ||
| Žvalgytas | 1953 | ||
| Tirtas | 1956, 1998-2001 m. | ||
| Registro Nr. | AR374 / 5073 / | ||
Žiegždrių piliakalnis – buvęs piliakalnis Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Žiegždrių, Samylų seniūnija.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis buvo įrengtas aukšto kairiojo Nemuno kranto kyšulyje. Aikštelė ovali, pailga rytų – vakarų kryptimi, 18x12 m dydžio, 1 m aukštesniu rytiniu galu (nuskleistas pylimas?). 2,5 m žemiau aikštelės, pietvakarių šlaite buvo terasa. Šlaitai statūs, 8 (vakaruose ir pietuose) – 21 m aukščio, viršutinėje dalyje buvę pastatinti.
Piliakalnis visiškai nuplautas Kauno marių XX a. 7-8 dešimtmečiuose.
Pietrytinėje ir pietvakarinėje papėdėse 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1998–2001 m. Joje aptiktas iki 60 cm storio II a. – IV a. kultūrinis sluoksnis su brūkšniuota, grublėta ir gludinta keramika, akmeniniais galąstuvais, geležiniu peiliuku, titnago nuoskalomis, geležies gargažėmis. Gyvenvietės šiaurinė dalis irgi nuplauta Kauno marių.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1953 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas, 1956 m. nutarus statyti Kauno HES, tyrė Vilniaus universitetas. 1956 m. Regina Kulikauskienė ištyrė beveik visą piliakalnio aikštelę (108 m²), rado 0,62 m storio kultūrinį sluoksnį su akmenų grindiniais, sudegusio medinio daugiau nei 3,5x2,5 m dydžio pastato liekanomis, brūkšniuota, grublėta ir lygia keramika. Kultūrinį sluoksnį sudaro du horizontai, kurių apatinis datuojamas pirmaisiais m. e. amžiais, viršutinis – I tūkstantmečio viduriu.[1]
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Vieškūnų piliakalnis 2 km | Karmėlavos piliakalnis 9 km |
| ||||||||
| Aukštųjų Šančių piliakalnis 8 km |
|
||||||||||
| Vainatrakio piliakalnis 11 km Pakalniškių piliakalnis (Kaunas) 6 km |
Samylų piliakalnis 4 km Dubravų piliakalnis 7 km |
Rumšiškių piliakalnis 7,5 km | |||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 188 (Nr. 852)
- Pranas Kulikauskas. 1965. Badania archeologiczne na Litwie w latach 1955–1961 // Acta Baltico–Slavica. Białystok. T. II, p. 236-237.
- Linas Kvizikevičius. Žiegždrių piliakalnio papėdės gyvenvietės tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000. p. 99–101.
- Linas Kvizikevičius. Žiegždrių piliakalnio papėdės gyvenvietės tyrimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais. Vilnius, 2002. p. 33–34.
- Linas Kvizikevičius. Žiegždrių piliakalnio papėdės gyvenvietės tyrimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 metais. Vilnius, 2002. p. 44–45.
- D Petrauskaitė. Žiegždrių piliakalnis // Iš lietuvių kultūros istorijos. Vilnius. 1959. T. II, p. 119–124.
- Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. Vilnius, 1997. p. 56-57.