Žiedų valdovas. Žiedo brolija (2001 filmas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žiedų valdovas. Žiedo brolija
FOTRmovie.jpg
Kilmės šalis JAV
Naujoji Zelandija
Režisierius Peter Jackson
Scenaristas (-ai) Frances Walsh,
Philippa Boyens,
Peter Jackson
Kompozitorius Howard Shore
Vaidina Elijah Wood,
Sean Astin,
Viggo Mortensen,
Ian McKellen
Metai 2001
Žanras Fantastinis
Pagal knygą Dž. R. R. Tolkino
Žiedų valdovą
Trukmė 178 min. (kino teatrų versija)
208 min. (išplėstinė versija)
Kalba anglų, sindų
IMDb įrašas

Žiedų valdovas. Žiedo brolija (angl. The Lord of the Rings: The Fellowship of the Ring) – 2001 m. gruodžio 19 d. kino ekranuose pasirodęs filmas, pirmasis iš trilogijos pagal Dž. R. R. Tolkino knygą „Žiedų valdovas“. Filmą režisavo režisierius iš Naujosios Zelandijos Piteris Džeksonas. Siužetas aprėpia daugumą įvykių, aprašytų pirmajame knygos tome, bei šiek tiek medžiagos iš antrojo tomo.

„Žiedų valdovas. Žiedo brolija“ visame pasaulyje uždirbo 860 700 000 JAV dolerių. Išleista videojuosta bei DVD, 2002 m. lapkričio 12 d. pasirodė speciali išplėstinė DVD versija, kurios trukmė – 208 minutės (3 valandos 28 minutės). Be gerokai ilgesnio filmo šiame DVD yra ir įvairių priedų, dokumentinių filmų bei komentarų.

Filmo tęsiniai – „Dvi tvirtovės“ ir „Karaliaus sugrįžimas“.

Aktoriai[taisyti | redaguoti kodą]

Vaidmuo Aktorius
Frodas Beginsas Elijah Wood
Gendalfas Ian McKellen
Semas Gemdžis Sean Astin
Aragornas Viggo Mortensen
Meris Dominic Monaghan
Boromiras Sean Bean
Pipinas Billy Boyd
Gimlis John Rhys-Davies
Legolasas Orlando Bloom
Galadrielė Cate Blanchett
Sarumanas Christopher Lee
Elrondas Hugo Weaving
Bilbas Beginsas Ian Holm
Arvena Liv Tyler

Siužetas[taisyti | redaguoti kodą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Hobitas Bilbas Beginsas rengia savo 111-tojo gimtadienio Puotą. Vidury Puotos jis išnyksta ir iškeliauja, palikęs visą savo turtą sūnėnui Frodui Beginsui. Palieka jam ir Žiedą, kurį buvo radęs prieš daugelį metų oloje po kalnais. Burtininkas Gandalfas įtaria, kad Žiedas, paverčiantis mūvėtoją nematomu, nėra jau toks nekaltas, todėl pataria Frodui jį atidžiai saugoti. Išsiaiškinęs, kad tai – Vienas Žiedas, prieš kelis tūkstančius metų nukaldintas Tamsos lordo Saurono ir turintis galią valdyti kitus Galios Žiedus, Gandalfas pataria Frodui nedelsiant palikti namus. Drauge su Frodu keliauja jo sodininkas Semas, vėliau prisijungia hobitai Meris ir Pipinas. Pakeliui jie sutinka bastūną, prisistačiusį Platžengio vardu. Po susidūrimų su Nazgulais – Žiedo Šmėklomis – keliautojai pagaliau pasiekia elfų gyvenvietę Rivendeilą. Čia įvyksta pasitarimas, kuriame Frodas paskiriamas Žiedo Nešėju: vienintelis būdas sunaikinti Žiedą, kurio jau ieško Sauronas, – įmesti jį Lemties Žiotis, Mordore, pačioje Saurono valdų širdyje. Frodą lydės Žiedo Brolija: hobitai Semas, Pipinas ir Meris, išminčius Gandalfas, žmonės Aragornas (Platžengys) ir Boromiras, nykštukas Gimlis bei elfas Legolasas. Neturėdami kito kelio, jie priversti eiti per apleistą nykštukų kasyklą Morają. Čia dvikovoje su ugnies demonu Balrogu Gandalfas krenta į prarają. Likusi brolija prislėgta išeina iš kasyklų kitoje kalnų pusėje ir pasiekia elfų gyvenvietę Lorieną. Po viešnagės pas valdovus Galadrielę ir Keleborną brolija didžiąja upe Anduinu traukia toliau. Išsilaipinusius saloje juos užpuola orkai. Boromiras žūva, o brolija skyla: Frodas su Semu keliauja į Mordorą, o Aragornas, Legolasas ir Gimlis vejasi orkus, pagrobusius Merį su Pipinu.

Knygos ir filmo skirtumai[taisyti | redaguoti kodą]

Kadangi „Žiedų valdovas“ gausus įvykių bei personažų, scenarijaus autoriams teko nelengva užduotis visa tai sutalpinti į filmą. Kai kurie knygos epizodai buvo pakeisti ar išmesti. Ne visi pakeitimai patenkino ištikimus knygos gerbėjus. Tarp Tolkino gerbėjų atsirado vadinamųjų „puristų“, kurie skeptiškai žiūrėjo į filmą, teigė, kad jis niekada tinkamai neperteiks Tolkino kūrybos.

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

  • Filmo prologe trumpai papasakojamas kitos knygos – „Hobito“ siužetas bei „Žiedų valdovo“ įvykių priešistorė.
  • Gerokai sumažinta nuotykių, kuriuos hobitai patyrė keliaudami iš Hobitono į Brylių. Stambiausias išbrauktas epizodas – susitikimas su Tomu Bombadilu.
  • Daugiausia pasipiktinimo sukėlė Arvenos vaidmens išplėtimas. Knygoje elfė Arvena minima vos pora kartų, nors iš kitų šaltinių apie ją žinoma kiek daugiau. Piteris Džeksonas teigė norėjęs parodyti Arveną, kokia ji aprašoma „Žiedų valdovo“ prieduose. Tačiau didžiausias nukrypimas nuo knygos siužeto buvo ne meilės linijos išplėtojimas, o tai, kad Arvena, o ne elfas, vardu Glorfindelis, sutinka hobitus ir Aragorną miškuose, nuveja nazgulus ir pargabena Frodą ant žirgo į Rivendeilą.

Apdovanojimai[taisyti | redaguoti kodą]

Filmas gavo per 60 įvairių apdovanojimų visame pasaulyje. Svarbiausi iš jų:

  • 2002 m. filmas laimėjo 4 Oskarus (buvo nominuotas trylikai): už operatoriaus darbą, vaizdo efektus, grimą ir garso takelį. Kitos kategorijos, kurioms filmas buvo nominuotas: geriausias antrojo plano aktorius (Ian McKellen), geriausios dekoracijos, geriausias kostiumų dizainas, geriausias režisierius, geriausias montažas, geriausia daina (Enya „May it be“), geriausias filmas, geriausia garso režisūra ir geriausias scenarijus pagal knygą.
  • BAFTA apdovanojimuose 2002 m. gavo žiūrovų simpatijas bei apdovanojimus už geriausią filmą, geriausius vaizdo efektus ir geriausią grimą bei šukuosenas. Piteris Džeksonas gavo David’o Lean’o prizą už režisūrą.
  • 2002 m. buvo nominuotas keturiems Auksiniams gaubliams.
  • 2003 m. kompozitorius Howard Shore gavo Grammy už filmo garso takelį.
  • 2002 m. gavo Hugo apdovanojimą kaip geriausias fantastinis filmas.
  • 2002 m. MTV filmų apdovanojimuose prizus gavo filmas ir geriausias debiutantas – Orlando Bloom.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Žiedų valdovas. Žiedo brolija (2001 filmas) – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka