Žibininkų kapinynas

Koordinatės: 55°57′19″š. pl. 21°08′51″r. ilg. / 55.955392°š. pl. 21.147627°r. ilg. / 55.955392; 21.147627
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žibininkų kapinynas
Žibininkų kapinynas
Žibininkų kapinynas
Koordinatės
55°57′19″š. pl. 21°08′51″r. ilg. / 55.955392°š. pl. 21.147627°r. ilg. / 55.955392; 21.147627
Vieta Kretingos rajonas
Seniūnija Kretingos seniūnija
Plotas 0,45 ha
Naudotas IXXII a.
Žvalgytas 1950, 1959, 1982, 1992
Tirtas 2000 m.

Žibininkų kapinynas (registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas – 5265; senas kultūros paminklo sąrašo Nr. AR547) – kapinynas Kretingos rajono savivaldybės vakarinėje dalyje, Žibininkų kaime (Kretingos seniūnija), Dimitravo miške, Žibos dešiniajame krante.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1935 m. į Kauno miesto muziejų iš Žibininkų pateko XI-XII a. archeologinių senienų[1]. Iš jų išliko tik X-XI a. kuršiška žalvarinė pasaginė segė žvaigždiniais galais, kuri dabar saugoma Nacionaliniame M. K. Čiurliono muziejuje[2].

1972 m. kapinynas paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu (AR547)[3], o 2005 m. – registriniu kultūros paveldo objektu[4]. Saugomos teritorijos dydis – 0,45 ha

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1950 m. žvalgė Lietuvos mokslų akademijos Lietuvos istorijos instituto archeologinė ekspedicija (tyrimų vadovas Adolfas Tautavičius), 1959 m. – Kretingos kraštotyros muziejaus vyr. mokslinis bendradarbis Juozas Mickevičius, 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (tyrimų vadovas Romas Olišauskas), 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (tyrimų vadovas Vilnius Morkūnas).

2000 m. tyrinėjo Kretingos muziejaus ir Vilniaus universiteto archeologinė ekspedicija (tyrimų vadovas Julius Kanarskas). Saugomoje teritorijoje buvo ištirtas 21 m² plotas. Archeologinių radinių, kapaviečių ar kultūrinio sluoksnio pėdsakų nerasta. Nustatyta, kad pirminis žemės paviršius užneštas 70-75 cm storio smėlingos žemės sluoksnio[5].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Adolfas Tautavičius. I-XIII a. pilkapynai ir senkapiai. – Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 3. Vilnius, 1977, p. 126, nr. 826
  2. Lietuvių liaudies menas. Senovės lietuvių papuošalai, kn. 1. Vilnius, 1958, iliustr. nr. 439
  3. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. Vilnius, 1973, p. 139, nr. 547
  4. Senkapis su IX-XII m. e. a. kp.
  5. Julius Kanarskas. Žvalgomieji archeologijos paminklų tyrinėjimai Kretingos ir Skuodo rajonuose. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais. Vilnius, 2001, p. 190-191