Žemoji pušis
| Pinus pumila | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Žemoji pušis (Pinus pumila) |
||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Žemoji pušis (lot. Pinus pumila) – pušinių šeimai (Pinaceae) priklausanti spygliuočių medžių rūšis. Paplitusi Rytų Sibire (auga ir už poliarinio rato), Kolymoje, Kamčiatkoje, Sachalino, Kurilų salose, Mandžiūrijoje, Mongolijoje, Šiaurės Korėjoje[1].
Tai stambus krūmokšnis ar mažas medelis, užaugantis iki 6 m aukščio ir 10 m pločio. Augalo kamieno aukštis 15-18 cm. Laja tanki, šakos driekiasi pažemiu. Žievė pilkšvai ruda. Spygliai 4-8 cm ilgio, susitelkę po 5. Moteriški kankorėžiai statūs, smulkūs, kiaušiniški, 4-7 cm ilgio, 3 cm pločio, nukrenta kartu su sėklomis. Sėklos 5-9 mm ilgio, be skristukų.
Žemoji pušis auga sunkiose, skurdžiose dirvose, ant uolų, smėlynuose. Prisitaikiusi prie didelių šalčių ir vėjų. Auga lėtai, išgyvena iki 250 m. Žemoji pušis svarbi augimviečių biotopo dalis: augalo sėklomis minta įvairūs paukščiai (kurtinys, riešutinė), graužikai, lokiai.
Mediena sunki, sakinga. Iš riešutų spaudžiamas aliejus. Pumpurai, ūgliai, šaknys naudojama terpentino, dervos gamybai. Žemoji pušis naudojama šlaitams įtvirtinti, žemėms melioruoti.
[taisyti] Šaltiniai
-
Kankorėžiai ir spygliai
-
Augimvietė šiaurės Sibire
