Žemaičių Naumiesčio valsčius

Koordinatės: 55°22′š. pl. 21°42′r. ilg. / 55.36°š. pl. 21.70°r. ilg. / 55.36; 21.70
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°22′š. pl. 21°42′r. ilg. / 55.36°š. pl. 21.70°r. ilg. / 55.36; 21.70

Žemaičių Naumiesčio valsčius
Laikotarpis: 16501950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Žemaičių Naumiestis
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Raseinių apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Tauragės apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Tauragės apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Tauragės apskritis (1944–1947)
Šilutės apskritis (1947–1950)

Žemaičių Naumiesčio valsčius (iki XX a. tarpukario Naumiesčio valsčius, carmečiu Aleksandrovsko valsčius, rus. Новомѣстская волость, Александровская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Žemaičių Naumiestis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Minimas nuo 1650 m. XIX a. įkurtas Kauno gubernijoje.[1] 1905 m. gruodžio 5 d. valstiečiai nušalino valsčiaus sekretorių ir išrinko naująjį sekretorių – Rimkų. Valstiečių revoliuciniams veiksmams vadovavo Rimženčių gyventojai N. Tribičius ir V. Rapolavičius. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Šilutės rajonui (13 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 6239 1061 kiemas [2] 4 seniūnijos 74
1923 m.[3] 228 9154 1846
1932 m. 170 10988 15 seniūnijų [4]
1949-01-01
(išsamiau)
215 13 apylinkių [5]

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[7] Apylinkė, 1949 m.[8]
Degučiai Degučių seniūnija Degučių apylinkė
Gardamas Gardamo seniūnija Gardamo apylinkė
Girininkai Girininkų seniūnija Girininkų apylinkė
Juodžiai Juodžių seniūnija Juodžių apylinkė
Juškaičiai Juškaičių seniūnija Juškaičių apylinkė
Laukstėnai Laukstėnų seniūnija Laukstėnų apylinkė
Paupariai Pauparių seniūnija Pauparių apylinkė
Rimženčiai Rimženčių seniūnija Rimženčių apylinkė
Sugintai Sugintų seniūnija Sugintų apylinkė
Šyliai Šylių seniūnija Šylių apylinkė
Vanagiai Vanagių seniūnija Vanagių apylinkė
Vidgirė Vidgirės seniūnija Vidgirės apylinkė
Žemaičių Naumiestis Naumiesčio I seniūnija,
Naumiesčio II seniūnija,
Naumiesčio III seniūnija
Naumiesčio apylinkė
Iš viso: 15 seniūnijų 13 apylinkių

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:

  • Adomavos k.
  • Bartininkų (Didž.) k.
  • Bartininkų (Maž.) k.
  • Brokorių k.
  • Budrikų k.
  • Bulšinskinių k.
  • Ciparių k.
  • Degučių k.
  • Dulkiškių k.
  • Gardamo mstl.
  • Gečių k.
  • Girininkų (Didž.) k.
  • Girininkų (Tenenių) k.
  • Grigališkių k.
  • Gudiškių k.
  • Jokūbiškių k.
  • Judžių k.
  • Juškaičių k.
  • Kalininkų k.
  • Klebonų k.
  • Kukuiliškių k.
  • Kunigiškių plv.
  • Laukstienų k.
  • Ledalių k.
  • Makių k.
  • Meškinių k.
  • Midverių k.
  • Nausėdų k.
  • Pakalniškių k.
  • Pašiaudės k.
  • Pašvėkšnio k.
  • Pauparių k.
  • Pažaliosios (Degučių) k.
  • Pipliškių k.
  • Polendrių k.
  • Ramoniškių k.
  • Raugelių k.
  • Rimženčių k.
  • Snukelių (Snukalių) k.
  • Spičių k.
  • Sugintų k.
  • Šeputaičių k.
  • Šiaudėnų k.
  • Šiaudvyčių k.
  • Šilgalių k.
  • Šylių k.
  • Šiusčių k.
  • Užlaukių k.
  • Užšusčio k.
  • Užtenenių k.
  • Vaitkaičių k.
  • Vanagių k.
  • Venskų k.
  • Vidgirių k.
  • Žakainių k.
  • Žalpių k.
  • Žemaičių Naumiesčio mstl.
  • Žiogaičių k.
  • Žiogų k.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. gyveno 9154 žmonės:

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1923 Šyliai Juozas Ciparis, chemikas 2005
1926 Paupariai Bronislovas Balčytis, matematikas 2018
1927 Užšustis Viktoras Baltutis, spaudos darbuotojas 2018
1937 Paupariai Eduardas Balčytis, muzikologas 2021

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
  2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 716–729 psl.
  5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 134
  6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 718 psl.
  7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 724–725 psl.
  8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 137