Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika
56°6′36″ š. pl. 22°0′40″ r. ilg. / 56.11000°š. pl. 22.01111°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Telšių |
| Dekanatas | Plungės |
| Savivaldybė | Plungės rajonas |
| Gyvenvietė | Žemaičių Kalvarija |
| Adresas | Vienuolyno g. 1A |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1822 m. |
| Stilius | neobarokas |
Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergeles Marijos Apsilankymo mažoji bazilika stovi Žemaičių Kalvarijos miestelyje, Varduvos kairiajame krante. Architektūra – pereinamų iš baroko į klasicizmą formų. Viena iš katalikiškos piligrimystės vietų Telšių vyskupijoje.[1]
Parapijai priklauso Sorų koplyčia.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žemaičių Kalvarija (iki XVII a. vidurio vadinta Gardais) 1421–1842 m. buvo Žemaičių vyskupo valda. Iki 1593 m. pastatyta bažnyčia. Iš pradžių nuolatinio kunigo neturėjo. Vyskupas Merkelis Giedraitis pastatė namus ir įkurdino kunigą. 1636 m. minima Gardų parapija. 1636 m. vyskupas Jurgis Tiškevičius kitoje vietoje pastatė naują bažnyčią, pakvietė vienuolius dominikonus.
1637–1639 m. pastatyta 19 Kalvarijų koplyčių. Nuo to laiko Kalvarijos išgarsėjo visoje Žemaitijoje ir iki šiol katalikų lankomos. 1642 m. vyskupas dominikonams dovanojo žemės, buvo pastatytas medinis vienuolynas. Vienuoliai nuo 1644 m. laikė parapinę mokyklą (veikė iki 1832 m. ir su pertraukomis 1836–1863 m.), nuo 1778 m. – aukštesniojo tipo. Joje mokėsi būsimasis vyskupas Motiejus Valančius, istorikas Simonas Daukantas, lietuvių raštijos darbuotojai Vladas Juzumas ir Vincentas Juzumas, Antanas Savickis, Juozapas Mieleška.
1749–1750 m. pastatyta didesnė medinė bažnyčia, įrengta 15 altorių, suremontuotos ir perstatytos Kalvarijų koplyčios. 1780 m. kitoje vietoje išmūryti pamatai dabartinei bažnyčiai. Ji pagal architekto Augustino Kosakausko projektą pastatyta 1822 m. (senoji nugriauta 1824 m.). 1853 m. Januškevičius paauksavo visus altorius. 1842 m. vienuolynas su biblioteka sudegė, 1843 m. atstatytas 2 aukštų mūrinis vienuolynas. Už perskaitytą 1863 m. sukilėlių manifestą vienuolis Pilypas Mokžeskis 6 metams išsiųstas į katorgą Sibiran. 1866 m. uždraustos procesijos, 1889 m. uždarytas vienuolynas. 1896 m. bažnyčia su archyvu ir biblioteka sudegė.
1896–1902 m. pagal architekto Piotro Serbinovičiaus projektą suremontuota bažnyčia, įrengti 3 altoriai, paaukštinti bokštai. 1903 m. suremontuotos Kryžiaus kelio stočių koplyčios, kai kurios perstatytos. 1908 m. bažnyčioje įrengti dar 6 altoriai, visi paauksuoti. Didžiajame yra Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Tikinčiųjų manymu, jis esąs stebuklingas. 1910 m. įrengti 15 registrų vargonai. Per Pirmąjį pasaulinį karą išvežti bažnyčios varpai. 1927 m. Žemaičių Kalvarijoje įsikūrė marijonai. Jie išlaikė pradžios mokyklą, kurioje dėstė seserys kazimierietės. Prieš Antrąjį pasaulinį karą atnaujinta dalis koplyčių.
1941–1944 m. kunigai marijonai Vladas Polonskis ir Klemensas Kačergius išslapstė panevėžietį gydytoją Sauchantą. 1948 m. vienuolynas uždarytas. Klebonas Jonas Staškevičius 1950 m. suimtas, 1955 m. mirė Jodelės lageryje, altaristas Petras Lygnugaris 1952–1970 m. kalintas. Žemaičių Kalvarijoje gyveno pirmosios lietuvių maldaknygės autorius, kunigas Jurgis Kasakauskis (apie 1650–1722), lietuvių raštijos darbuotojas, kunigas Rapolas Jasikevičius (1801–1879).
1988 m. gegužės 6 d. popiežius Jonas Paulius II suteikė bažnyčiai mažosios bazilikos titulą.[2] 2006 m. spalio 8 d. bazilikos centriniame altoriuje kabantis Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas buvo vainikuotas popiežiaus Benedikto XVI pašventintomis karūnomis.[3]
Parapijos klebonai (nuo 1939 m.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo 1939 m. Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos apsilankymo parapijos klebonais dirbo šie dvasininkai:[4]
- Antanas Petrauskas MIC (1939-1940)
- Klemensas Kačergius MIC (1941-1942)
- Vladislovas Polonskis MIC (1942-1945)
- Mykolas Žemaitis MIC (1945-1946)
- Konstantinas Velioniškis MIC (1946-1949)
- Jonas Staškevičius (1949-1950)
- Anicetas Barakauskis (1950-1951)
- Julijonas Tamašauskas (1951-1960)
- Anicetas Barakauskis (1960-1961)
- Leonas Šapoka (1961-1966)
- Alfonsas Sirus (1966-1967)
- Alfonsas Lukoševičius (1967-1984)
- Liudvikas Dambrauskas (1984-1990)
- Ignacas Žeberskis (1990-1994)
- Antanas Beniušis (1994-2002)
- Narsutis Petrikas (2002-2006)
- Jonas Ačas (nuo 2006 m.)
Kultūrinė vertė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bažnyčia yra pagrindinis Plungės rajono miestelio Žemaičių Kalvarijos architektūrinis objektas. Ji garsi tuo, kad ten kasmet vyksta vienas didžiausių Lietuvoje katalikiškų renginių – Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai.
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bažnyčia (nuo 1988 m. mažoji bazilika) yra pereinamų iš baroko į klasicizmą formų, su 2 neobarokiniais bokštais, bazilikinė, stačiakampio plano, su trisiene apside. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais. Yra 9 altoriai. Bažnyčios bokštų aukštis siekia 56 metrus.[5]
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
-
Žemaičių Kalvarija -
Bažnyčios vidus -
Bažnyčios kieme stovinti koplyčia -
Bažnyčia iš toli -
Šv. Jurgio altorius -
Bazilikos dešinysis altorius -
Užrašas ant bazilikos sienos liudijantis, kad bažnyčiai suteiktas mažosios bazilikos titulas -
Kryžius bazilikos gale -
Bazilikos šventorius
.jpg)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Žemaičių Kalvarija // piligrimai.lt
- ↑ http://www.zemaiciukalvarija.lt/index.php?id=12
- ↑ http://www.zemaiciukalvarija.lt/index.php?id=29
- ↑ http://www.zemaiciukalvarija.lt/index.php?id=15
- ↑ Skripkauskas, Juozas (30 July 2009). „Žemaičių Kalvarijos kalnai: tikrovės ir fantazijų pynė“. lrytas.lt. Nuoroda tikrinta 5 May 2021.
