Železnodorožnas (Kaliningradas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Železnodorožnas
Girdava, Gerdauen
   Gierdawy COA.png      Flag of Zheleznodorozhny (Kaliningrad oblast).png   
Kaliningrad oblast Zheleznodorozhny town.JPG
Senųjų Girdavos pastatų griuvėsiai

Železnodorožnas
54°22′00″N 21°19′00″E / 54.366667°N 21.316667°E / 54.366667; 21.316667 (Železnodorožnas (Kaliningradas))Koordinatės: 54°22′00″N 21°19′00″E / 54.366667°N 21.316667°E / 54.366667; 21.316667 (Železnodorožnas (Kaliningradas))
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Sritis: Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Įkūrimo data: 1325, miestas nuo 1398 m.
Gyventojų (2006): 2 857
Plotas: 10 km²
Tankumas (2006): 286 žm./km²
Pašto kodas: 238410
Tel. kodas: (+7) 40157
Commons-logo.svg Vikiteka: ŽeleznodorožnasVikiteka
Rusijos imperijos kariuomenės sugriauta Girdava 1921 m.

Železnodorožnas (liet. Girdava, Girduva, vok. Gerdauen, rus. Железнодорожный) – miesto tipo gyvenvietė Mažojoje Lietuvoje, Kaliningrado srities (Rusija) pietinėje dalyje, pasienyje su Lenkija. 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Girdavos apskrities centras.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Girdava įsikūrusi apibus Priegliaus baseino Ameitos upės. Pro miestą eina geležinkelis ĮsrutisTorūnė (Lenkija), plentai į Karaliaučių, Įsrutį. Veikia plytų, sūrių, sviesto gamyba.[1]

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Gyvenvietės pradžia – IX a. – XIII a. prūsų bartų medinė pilis. XIII a. jos savininkas didžiūnas Girdavaskryžiuočių priėmė krikštą ir jiems perdavė pilį. Sudegintos pilies vietoje 1325 m. kryžiuočiai pastatė mūrinę, bet ją 1336 m., 1347 m., 1366 m. sugriovė Gedimino, Algirdo ir Kęstučio kariuomenės, 1455 m. ir 1485 m. – lenkai.

Girdavos gyvenvietė minima nuo XIV a., Kulmo teisės jai suteiktos nuo 1398 m. 1406 m. miestas apjuostas mūro siena. XIV a. pastatyta katalikų bažnyčia, evangelikų liuteronų bažnyčia, sovietmečiu sugriauta, restauruojama. 1428 m. įsikūrė dominikonų vienuolynas, 1409 m. įsteigta pradžios mokykla. 1469 m. miesto savininku tapo Saksonijos grafas G. fon Šlybenas, apylinkėse įgijęs didelių dvarų. Nuo XVI a. Girdava priklausė Mažajai Lietuvai, 1818–1945 m. – apskrities centras. XIX a. pab. Girdava tapo geležinkelio transporto mazgu, ėmė plėstis. 1945 m. užimta TSRS kariuomenės, nuo 1946 m. priklauso Rusijos fedracijos Kaliningrado sričiai.[2]

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste daugiausia gyveno vokiečių. Nuo XVI a. parapijoje dauguma gyventojų buvo lietuvininkai, bartai (tarp jų ir sulietuvėjusių); į pietinę dalį atsikėlė mozūrų. Pamaldos evangelikų liuteronų bažnyčioje vyko trimis kalbomis, lietuvių ir lenkų – iki XIX a. pabaigos.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1875 m. ir 2006 m.
1875 m. 1885 m. 1890 m. 1910 m. 1933 m. 1939 m.sur. 1989 m.sur. 2002 m.sur. 2006 m.
2 864 2 887 2 858 4 578 4 712 5 125 3 246 2 945 2 857


Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Mindaugas Pažemys. Železnodorožnas (Kaliningradas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 697 psl.
  2. Algirdas Matulevičius, Martynas Purvinas, Valdemaras Šimėnas. Železnodorožnas (Kaliningradas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 697 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]