Abiejų Tautų Respublika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Žečpospolita)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Abiejų Tautų Respublika
Grand Ducal Coat of Arms of Lithuania.svg
 
Coat of Arms of the Polish Crown.svg
1569 – 1795 Flag of Russia.svg
 
Flag of the Kingdom of Prussia (1750-1801).svg
 
Flag of the Habsburg Monarchy.svg
Flag herbas
Žygimanto III Vazos vėliava Herbas
Devizas
Si Deus Nobiscum quis contra nos
Location of ATR
Abiejų Tautų Respublikos teritorija apie 1619 m.
Sostinė Krokuva (iki 1596)
Varšuva (nuo 1596)
Kalbos Lenkų, Lietuvių, Rusėnų, Hebrajų ir kt.
Valdymo forma Renkama monarchija
Istorija
 - Liublino unija 1569
 - III padalijimas 1795 m.
Valiuta grašis

Abiejų Tautų Respublika (Žečpospolita; lenk. Rzeczpospolita Obojga Narodów, Rzeczpospolita Korony Polskiej i Wielkiego Księstwa Litewskiego [1]) – federacinė aristokratinė monarchija[reikalingas šaltinis], susikūrusi po Liublino unijos 1569 m., sudaryta iš Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, ir gyvavusi iki Lenkijos Konstitucijos priėmimo 1791 m. gegužės 3 d.

Valstybė pratęsė 1386 m. sudarytą Lietuvos ir Lenkijos Krėvos uniją ir gyvavo nuo 1569 m. iki 1791 m. Tuo metu tai buvo viena didžiausių tiek pagal dydį, tiek pagal gyventojų skaičių valstybė Europoje.

Abiejų tautų respublikos politinė sistema unikali[reikalingas šaltinis] – tai buvo modernios demokratijos bei federacijos pradmenys, o valstybės konstitucija buvo antroji pagal senumą rašytinė konstitucija pasaulyje.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Valstybės susikūrimas[taisyti | redaguoti kodą]

Jano Matejkos paveikslas Liublino unija

Valstybių susijungimas įvyko 1569 metais pasirašius Liublino uniją. Lietuvos istorikų Liublino unija dažnai vertinta neigiamai, nes kartu su ja Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė neteko didelės dalies teritorijos, kuri perduota Lenkijos karalystei.

„Aukso laisvė“ – 1573 m. karaliaus rinkimai

Valstybės raida XVI–XVII amžiuje[taisyti | redaguoti kodą]

1572 m. mirė Žygimantas Augustas. Po jo mirties buvo padaryti svarbūs valstybės valdymo sistemos pakeitimai, įteisinę daugiau galių bajorams (šlėktoms) bei įtvirtinę renkamąją monarchiją. Elekciniame seime galėjo dalyvauti kiekvienas bajoras.

XVII amžius lenkų laikomas „aukso amžiumi“. Tuo metu Seimas tvirtai valdė šalį, išvengė bereikalingų karinių konfliktų, atlaikė rusų ir švedų invaziją, o vienu metu net perėmė Maskvos kunigaikštystės valdymą[reikalingas šaltinis].

Tuo pačiu XVII amžiuje įsivyravo anarchija, išryškėjo daug vidinių problemų, šalis tapo mažiau atspari išorinei įtakai. Svarbiausi valstybės sprendimai galėjo būti priimami tik tam pritarus iš didikų ir bajorų atstovų sudarytame seime. Seimo sprendimai buvo priimami tik visiems atstovams pritarus, dėl to Seimų sesijos užtrukdavo labai ilgai, kartais ilgiau negu parą. Karalius taip stengdavosi nuvarginti atstovus ir taip priimti sau naudingus sprendimus. Teoriškai kiekvienas į seimą išrinktas atstovas galėjo nutraukti Seimo darbą pareiškęs protestą ir išėjęs iš posėdžių salės. Ši bajorų teisė vadinta liberum veto, kuria pirmą kartą pasinaudota valdant Steponui Batorui. Faktiškai taip pasielgti galėjo tik kurio nors didiko paramą turintis bajoras, nes buvo atvejų, kai bandymai paskelbti liberum veto buvo sulaikomi jėga.

1655–1660 m. Abiejų Tautų Respubliką (išskyrus nedidelę teritoriją pietuose, prie Turkijos sienos) buvo užėmusi Švedija ir Rusija (vadinamasis „švedų tvanas“).

Abiejų Tautų respublika XVI-XVII a.

Saksų dinastija. Konfederacijų laikotarpis[taisyti | redaguoti kodą]

XVIII a. Abiejų Tautų Respublikos didikų pacifistinės ir federalistinės idėjos[reikalingas šaltinis] jau buvo privedusios valstybę prie žlugimo. Valdant Augustui II ir Augustui III pavyko tik keli seimai.

Po Augusto III, paskutinio Saksų dinastijos atstovo, mirties dėl sosto varžėsi tik vadinamoji Familija ir Patockiai, palaikomi Radvilų. Buvo reikalaujama, kad išvyktų austrų ir rusų atstovai. Jau tarpuvaldžiu susidarė dvi grupuotės – Čartoriskiai („Familija“) ir Potockiai, kuriuos rėmė Radvilos. Potockiai rėmėsi Prancūzija, Švedija, Turkija, o Čartoriskius palaikė Rusija, todėl rusų kariuomenei spaudžiant Varšuvos seime karaliumi 1736 m. rugsėjo 12 d. išrinktas Stanislovas Leščinskis. 1733 m. spalio 17 d. Stanislovas I-asis paskelbė karą Augusto III-ojo šalininkams. 1734 m. susikūrė Lietuvos konfederacija, palaikanti Stanislovą I-ąjį. 1752 m. Čartoriskiai įkūrė Rusų partiją. Tuo metu buvo beiškylanti ir Mnišekų grupuotė.

Abiejų Tautų Respublikos padalinimai[taisyti | redaguoti kodą]

Jano Matejkos paveikslas Gegužės 3-osios Konstitucija
Pagrindinis straipsnis – Abiejų Tautų respublikos padalijimai.

Nuo XVIII a. pradžios didelę įtaką Abiejų Tautų Respublikai ėmė daryti Rusija. Buvo bandoma vykdyti reformas ir 1791 metais gegužės 3 dieną buvo sudaryta Konstitucija (buvo išverstas į lietuvių kalbą[2]), tačiau buvo jau per vėlu ir per tris padalijimus valstybė buvo sunaikinta. Pirmasis – 1772 metais. Valstybę pasidalino Rusijos imperija, Prūsijos karalystė, Austrijos imperija. Antrasis (Lenkijos) – 1793 metais. Valstybę pasidalino Rusijos imperija, Prūsijos karalystė. Trečiasis (Lenkijos) – 1795 metais. Valstybę pasidalino Rusijos imperija, Prūsijos karalystė, Austrijos imperija.

Sandara, administracija[taisyti | redaguoti kodą]

ATR žemėlapis

Pinigai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindiniai straipsniai – Lenkijos pinigai ir Lietuvos pinigai.

Abiejų Tautų Respublika naudojo tuo metu Europoje paplitusią trigubą pinigų sistemą, kurią atitiko zlotas, grašis ir denaras. Tačiau savo santykiais šie trys piniginiai vienetai skyrėsi nuo karolingų pinigų sistemos: vietoj klasikinio santykio 1:20:240, Lenkijoje ir visoje ATR įsigalėjo santykis 1:30:540. Iš pradžių Lenkija ir LDK naudojo skirtingos vertės monetas (jos tarpusavyje surištos santykiu 4:5), tačiau po Stepano Batoro reformos 1578–1580 m. susidarė vieninga Lenkijos ir Lietuvos monetų sistema. Lenkiškos ir lietuviškos monetos imtos leisti vienodo svorio ir vienodos kokybės, nors išore šiek tiek skyrėsi.

Pagrindinės pinigų kalyklos buvo Krokuvoje, Poznanėje, Varšuvoje, Vilniuje, Olkuše, Bydgoščiuje ir kitur.

Per ATR egzistavimo laikotarpį grašis buvo dažniausiai naudojamas piniginis vienetas. Tačiau stiprėjant infliacijai, jau nuo XVII a. vidurio grašio smulkesnieji vienetai (pvz., denarai) nebebuvo kaldinami, o grašis ilgainiui virto smulkia moneta, XVIII a. pradėta kaldinti iš vario. Todėl išpopuliarėjo stambesnio grašio nominalo monetos, kaip kad trečiokai, šeštokai, ortai (18 grašių). 1663 m. reformų metu trumpai kaldintas sidabrinis zlotas (30 grašių), o 1753 m. pradėjo kursuoti 60 grašių vertės aštuntokas (arba dvizlotis). Tokiu būdu iki XVIII a. nusistovėjo šie monetų tarpusavio santykiai:

  • 1/2 aštuntoko = 1 zlotas = 5 šeštokai = 10 trečiokų = 30 grašių = 90 šilingų

Vykstant infliacijai, vis didesnę reikšmę ATR gyvenime įgijo gerokai stabilesnės vertės monetos, pririštos prie tarptautinio kurso. Nuo XVI a. ATR kaldinti sidabriniai taleriai ir auksiniai zlotai. Kiekviena šių monetų į piniginę sistemą įvestos tuo metu, kuomet jų vertė atitiko 30 grašių (t. y. nominalų sidabrinį zlotą). Tačiau kintantis jų santykis su ATR sidabrinių pinigų sistema tik išryškino infliaciją: talerio vertė XVI–XVIII a. kito nuo 30 iki 240 grašių, o auksinio zloto vertė XV–XVIII a. kito nuo 30 iki 1080 grašių. Infliacija ypač progresavo XVII a. vid. – XVIII a. vid.

1766 m. Stanislovo Poniatovskio piniginės reformos metu buvo sureguliuota valstybės sidabro monetų vertė, kuri pririšta prie Kelno markės. Tuo metu nominalus sidabrinis zlotas prilygintas 1/8 sidabrinio talerio, o 10 talerių atitiko vieną sidabro markę. Taip pat naujai pradėjo kursuoti sidabriniai grašiai su pastovia sidabro verte: jie atitiko 1/4 sidabrinio zloto (moneta neegzistavo). Be to buvo bandoma nustatyti aiškesnį sidabrinio talerio kursą su auksiniu zlotu. Tokiu būdu per reformą nusistovėjo šie monetų tarpusavio santykiai:

  • 1/18 auksinio zloto = 1/8 talerio = 1 zlotas = 4 sidabriniai grašiai = 30 varinių grašių (grašelių) = 90 šilingų

1794 m. buvo išleisti pirmieji Lenkijoje popieriniai pinigai – tuometinės sidabrinio zloto vertės banknotai. Jie leisti 5, 10, 25, 50, 100, 500, 1000 zlotų nominalais. Tačiau tais pačiais metais Rusijai užėmus Varšuvą, jų galiojimas sustabdytas.

Valdovai[taisyti | redaguoti kodą]

Lenkija-orn.png
Lenkijos istorija
Germanija
Slavų Germanija:
Baltieji chorvatai, Mozūrai, Kujavitai, Pamarėnai, Polianai, Lendai, Vyslėnai
Lenkijos karalystė (Piastai)
Lenkų kunigaikštystės
Jogailaičiai
Abiejų Tautų Respublika
ATR padalijimai
Prūsijos karalystė
Varšuvos kunigaikštystė
Kongreso karalystė, Poznanės kunigaikštystė, Krokuva
Rusijos imperija (Pavyslio kraštas)
Antroji Respublika
Trečiasis Reichas
Socialistinė Lenkija
Trečioji Respublika
Istoriniai regionai
Didžioji Lenkija, Mažoji Lenkija, Silezija, Galicija, Pomeranija, Pomerelija, Mazovija, Kujavija, Palenkė
Lietuva-orn.png
Lietuvos istorija
Lietuvos priešistorė
Baltų žemės
Kryžiaus žygiai į Pabaltijį
Lietuvos valstybės susidarymas
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos statutai
Liublino unija
Abiejų Tautų Respublika
ATR padalijimai
Rusijos imperija (Vakarų kraštas)
Nepriklausomybės paskelbimas
Lietuvos Respublika, Vilniaus kraštas
Hitlerinės Vokietijos okupacija
Sovietinė okupacija (Lietuvos SSR)
Po Nepriklausomybės atkūrimo

Kaimyninės valstybės[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Abiejų Tautų Respublika – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka