Žalsvoji kežytė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Cetrelia olivetorum
Apsauga: 2(V) – Pažeidžiama rūšis

Žalsvoji kežytė (Cetrelia olivetorum)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
( Fungi)
Skyrius: Aukšliagrybūnai
( Ascomycota)
Klasė: Dengtaaukšliai
( Euascomycetes)
Eilė: Lekanoriečiai
( Lecanorales)
Šeima: Kežiniai
( Parmeliaceae)
Gentis: Kežytė
( Cetrelia)
Rūšis: Žalsvoji kežytė
( Cetrelia olivetorum)
Binomas
Bazzania trilobata
(Nyl.) W.L. Culb. & C.F. Culb., 1968

Žalsvoji kežytė (Cetrelia olivetorum) – kežinių (Parmeliaceae) šeimos kerpių rūšis.

Žalsvoji kežytė ant juodalksnio kamieno. Rūdninkų giria

Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Auga ant lapuočių medžių kamienų ir šakų senuose mišriuose miškuose. Neaptinkama jaunuose ir vidutinio amžiaus miškuose. Šiai kerpei būdingas stambus (iki 10 cm skersmens) lapiškas gniužulas. Lapų pakraščiai suapvalėję, banguoti, kraštai pakilę, senesnių lakštų kraštai padengti ištisine miltiškų darinių – soredžių juostele. Viršutinė pusė melsvai žalsva, su gausiomis smulkiomis balsvomis dėmelėmis. Apatinė – juoda, raukšlėta. Šią kerpę labai lengva supainioti su labai dažna melsvąją kerpenuote (Platismatia glauca), kurios lakštų pakraščiuose niekada nebūna miltiškos juostelės, tačiau dažnai gausu smulkių išaugėlių – izidžių, o viršutiniame lakštų paviršiuje nebūna balsvų dėmelių.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Randama Europoje, Pietryčių Azijoje, Šiaurės Amerikos rytuose ir Ramiojo vandenyno pakrantėse, Naujojoje Gvinėjoje, Australijoje, nuo borealinės zonos pietinės dalies iki subtropikų.

Lietuvoje retoka, žinoma 30 radimviečių. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]