Žalsvasis baltikas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tricholoma equestre
Žalsvasis baltikas (Tricholoma equestre)
Žalsvasis baltikas (Tricholoma equestre)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
(Wikispecies-logo.svg Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
(Wikispecies-logo.svg Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
(Wikispecies-logo.svg Basidiomycetes)
Eilė: Agarikiečiai
(Wikispecies-logo.svg Agaricales)
Šeima: Baltikiniai
(Wikispecies-logo.svg Tricholomataceae)
Gentis: Baltikas
(Wikispecies-logo.svg Tricholoma)
Rūšis: Žalsvasis baltikas
(Wikispecies-logo.svg Tricholoma equestre)
LogoIF.png Index Fungorum

Žalsvasis baltikas, žaliuokė (lot. Tricholoma equestre) – baltikinių (Tricholomataceae) šeimos, baltikų (Tricholoma) genties grybų rūšis.

  • Augimo vieta

Spygliuočių (ypač pušynai), retai lapuočių miškai.

  • Augimo laikas

Vasara (retai), ruduo (iki atšalimo).

  • Pagrindiniai požymiai

Kepurėlė, lakšteliai ir kotas geltoni, sieros spalvos, auga ir vėlai rudenį.

Vaisiakūniai vidutiniai, retai dideli. Kepurėlė 3–7 (12) cm skersmens, iškiliai paplokščia, sena - horizontali, su gūbreliu, plaušuota, žvynuota, žalsvai geltona, gelsvai žalsva, žalsvai ruda, gliti, sausu oru sausa, aplipusi smėliu. Lakšteliai žalsvai geltoni, geltoni, priaugtiniai, laisvi. Kotas 2–6×1–3 cm, vienodo storio, dažniausiai lakštelių spalvos. Trama stora, kieta, sultinga, balsva, gelsva, malonaus kvapo ir skonio. Sporos 6–8×4–5,5 μm.

Būdingi požymiai: dažniausiai sausų pušynų grybas.

Auga grupėmis. Valgomas, visų labai mėgstamas ir vartojamas grybas. Vienas iš vertingiausių valgomų grybų Lietuvoje. Tačiau naujais tyrimais pripažinta, kad šis grybas nuodingas ir gali sukelti sveikatos sutrikimų[1].

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, Lututė, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 136 psl.


Commons-logo.svg Vikiteka: Žalsvasis baltikas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka