Žaliukė
| Carduelis chloris | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Žaliukės (Carduelis chloris) patinas ir patelė | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Carduelis chloris Linnaeus, 1758 |
Žaliukė (Chloris chloris arba Carduelis chloris) – kikilinių (Fringillidae) šeimos paukštis.
Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Eurazijoje žaliukės arealas driekiasi nuo Atlanto iki Uralo, šiaurinė riba eina centrine Suomija, Kamos aukštupiu, pietinė – Viduržemio jūros pakrante, Mažąja Azija, Volgos žemupiu, Uralo vidurupiu. Yra izoliuotas arealas Vidurinėje Azijoje, taip pat gyvena Šiaurės Afrikoje, Viduržemio jūros salose.
Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvoje dažnas paukštis. Stebima ištisus metus, aptinkama visoje šalies teritorijoje. Manoma, kad peri iki 250 000 porų.[1]
Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Patino viršutinė kūno pusė gelsvai žalia, apatinė geltona, žalio atspalvio. Patelė panaši į patiną, bet blankesnių, rusvai gelsvų spalvų. Snapas balsvas, kojos rausvos. Jaunikliai panašūs į patelę, jų nugara dėmėta, o antuodegis rudas. Patinų kūno ilgis 88,9 mm, kūno masė 28,1 g, patelių kūno ilgis 86,1 mm, masė 26,8 g.
Elgsena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gyvena miškų pakraščiuose, gyvatvorėse, soduose, parkuose, kapinėse, sodybose ir kituose želdynuose kur yra eglių, kėnių, tujų ar pocūgių. Gyvena būreliais po 2-3 poras, o vasaros pabaigoje ir rudenį telkiasi į didesnius būrius, laikosi linų, javų laukuose, prie sodybų.
Lizdą krauna krūmuose, iki 3 m aukštyje. Lizdui naudoja šakneles, sausą žolę, kerpes, samanas, vidų iškloja įvairiais plaukais, augalų pūkais. Deda 5-6 melsvai baltus su rudomis dėmelėmis kiaušinius. Peri 13-14 dienų. Išaugina dvi vadas. Jaunikliai lizde išbūna apie 14 dienų. Gyvena apie dešimt metų, seniausi individai užfiksuoti sulaukę 12–13 metų.[2]
Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žaliukė maitinasi įvairių augalų pumpurais, lapeliais, garstukų, rūgčių, svėrių, kiečių, šeryčių, linų, grikių, usnių, guobų, kanapių, vinkšnų, pušų, skirpstų, eglių, maumedžių sėklomis. Taip pat lesa vabzdžius bei jų lervas (straubliukus, sprindžius, pjūklelius, lapsukius).[3]
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Patinėlis -
Patelė -
Lizdas su kiaušiniais -
Kiaušiniai
.jpg)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Jusys, V., Karalius, S., Raudonikis, L. Lietuvos paukščių pažinimo vadovas. Lietuvos ornitologų draugija, 2020, p. 264
- ↑ Fransson, T., Jansson, L., Kolehmainen, T., Kroon, C. & Wenninger, T. (2017). EURING list of longevity records for European birds
- ↑ „Lietuvos fauna“: Paukščiai 2., Vilnius, „Mokslas“, 1991 m.
