Žagarės ozas

56°21′22″š. pl. 23°13′45″r. ilg. / 56.35615°š. pl. 23.22918°r. ilg. / 56.35615; 23.22918

Žagarės ozas – stačiašlaitis vingiuotas gūbrys, žvyringas fliuvioglacialinis ozas, iškilęs plokščioje lygumoje Žagarės miestelio prieigose iš rytų, ties Žvelgaičių tvenkiniu. Seniau buvęs vientisas kalvagūbris driekiasi pietvakarių kryptimi į rytus nuo kelio 153 Joniškis–Žagarė–Naujoji Akmenė palei Švėtės upelį, per Aleksandravo, Strėlių, Naugardėlių kaimus. Nuo 1964 m. 830 m ilgio ozo dalis paskelbta valstybiniu gamtos paminklu. Patenka į Žagarės regioninio parko teritoriją.

Viso ozo pradžia Latvijoje, o užsibaigia jis apie 10 km į pietvakarius nuo miestelio vėduoklės pavidalo delta. Ši žymi buvusį ledyno pakraštį. Žagarės ozo ilgis Lietuvoje yra 17 km. Jis yra vienas ilgiausių ir ryškiausių ozų Lietuvoje. Matuojant visą ozo ilgį – 50 km – galima manyti jį esant ilgiausiu ozu Baltijos šalyse.

Dėl neapgalvotos žmonių veiklos ozas buvo tarsi išskaidytas ir prarado vieningo kalvagūbrio vaizdą. Sovietmečiu atlikus geologinius tyrimus, nustatyta, kad čia slūgsantis žvyras tinka statyboms, kelių tiesimui. Daug žvyro iškasta, dėl šios priežasties kalvagūbryje (oze) radosi nemažai iškasų, o gilesniuose karjeruose savaime susitelkė vanduo. Apysveikis ozas, galutinai nepraradęs savo formos, išliko tik arčiausiai Žagarės miesto esančioje dalyje su Žvelgaičio piliakalniu ir kapinaitėmis. Senųjų evangelikų kapinių teritorijoje, tarp laisvamanių kapinių ir regyklos „Voras“ stovėjo išskirtinės architektūros Žagarės evangelikų liuteronų bažnyčia, sunaikinta per Antrąjį pasaulinį karą. Būtent ši Žagarės ozo dalis laikoma geologiniu paminklu. Išlikusi nenukasta Žagarės ozo gūbriuota dalis dabar yra maždaug 830 m ilgo, iki 100–130 m pločio, daug kur statūs šlaitai.

Iškiliausia ozo vieta – Žvelgaičio piliakalnis, nuo Švėtės upės pusės pakilęs į maždaug 20 m aukštį, plotis pamate – 100–130 m. Žvyro klodo didžiausias storis – 14 m. Buvo suplautas išgraužtame ledyno plyšyje ir pamato uolienose. Vandeniu užlietų karjerų gylis – 8 m.

Žagarės oze įrengtas pažintinis takas, nes tai yra viena Natura 2000 teritorijų. Take įrengta rekreacinė infrastruktūra: pavėsinės, apžvalgos bokštai, informaciniai stendai, laužavietės, automobilių stovėjimo aikštelės ir kt. Keliaujant šiuo maršrutu galima stebėti gamtą (paukščius, gyvūnus ar vabzdžius), pastovyklauti.

Geologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žagarės ozas yra tipinė geomorfologinė reljefo forma, susidariusi dėl ledyno suformuotos radialinės tuštumos, kuri vėliau užsipildė stambiagrūdėmis nuosėdomis. Žagarės ozas susidarė paskutinio apledėjimo Šiaurės Lietuvos fazės laikotarpiu. Tuo metu ledynas dengė visą Žiemgalos lygumą ir kita ženkli reljefo forma – Linkuvos gūbrys – buvo ledyno sustumtas į šios lygumos pakraštį. Ledyno tirpsmo vandenų srautai iš centrinės ledyno dalies radialiniais kanalėliais tekėjo į jo pakraštinę dalį, išgrauždami kanalus ne tik pačiame ledyne, bet ir po juo slūgsančiose uolienose. Vėliau šios siauros, kanjono tipo upės buvo užpildytos smėlio ir žvirgždo sąnašomis. Klimato atšilimo metu ištirpus ledo suformuotiems upės krantams, kanjonas pavirto siauru, vingiuotu ir ištęstu pylimu.