Žagarės giria
56°16′ š. pl. 23°13′ r. ilg. / 56.267°š. pl. 23.217°r. ilg. Žagarės giria (arba Žagarės–Didmiškio miškai) − giria Joniškio rajone, 4 km į pietvakarius nuo Žagarės. Užima 66,2 km² plotą (miškinga dalis užima 56,9 km²). Patenka į Joniškio miškų urėdijos Skaistgirio, Žagarės, Juodeikių, Endriškių girininkijas.
Giria susideda iš 21 miško; didesnieji: Žagarės, Didmiškio, Beržynės, Judraičių, Reibiniškio. Dirvožemiai velėniniai jauriniai glėjiški, priesmėliniai, susiformavę ant moreninių priemolių, vietomis pasitaiko pelkinių. Reljefas lygus. Miško augavietės derlingos ir labai derlingos, įmirkstančios ir laikinai įmirkstančios. Dauguma miškų nusausinti. Šiaurės vakaruose siekia Švėtę (Lielupės intaką). Išteka įvairūs Lielupės baseino upeliai: Vilkija, Žirnupis, Kivė, Trumpė, Vingris, Lanka, Skardupis, Vilkytis, Žiurelis.
Medynai:
- eglynai – 39 %,
- beržynai – 33 %,
- drebulynai – 7 %,
- pušynai – 6 %
- baltalksnynai – 6 %,
- juodalksnynai – 5 %,
- uosynai – 4 %.
Jaunuolynai sudaro 35 %, pusamžiai medynai 27 %, bręstantys 15 %, brandūs 23 %. Medynų vidutinis amžius 49 m., bonitetas I, 5, skalsumas 0,70, tūris 225 m³/ha, metinis prieaugis 6,2 m³/ha.
Yra gamtos paminklų – Reibiniškių ąžuolas, Beržynės miško ąžuolas, Žagarės miško veimutinė pušis ir Žeimių vinkšna, 41 kertinė miško buveinė, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų paukščių lizdaviečių ir perimviečių. Labiausiai paplitęs augavietės tipas − drėgnas šilagiris. Dauguma medynų yra savaiminės kilmės. Auga eglės, beržai, drebulės, pušys, juodalksniai. Girios šiaurinėje dalyje (netoli Šarūnų kaimo) auga amerikinė liepa. Be to, girioje pavieniui auga veimutinė pušis, japoniškasis maumedis, kėnis. Žagarės miškuose sutinkami šernai, elniai, briedžiai, vilkai, lapės, stirnos, kiškiai, usūriniai šunys, barsukai, kiaunės, voverės, jerubės, slankos.[1] Miškų vakarinė dalis priklauso Žagarės regioniniam parkui.
XIX a. ir XX a. pradžioje Žagarės–Didmiškio miškai priklausė privatiems savininkams. Grafai Naryškinai iki I pasaulinio karo aptvaruose augino tauriuosius elnius; per karą ir po jo iš buvusių aptvarų jie paplito į Šiaurės Lietuvos kitus miškus.[2]
Per girią eina plentas 1601 Žagarė–Juodeikiai–Piktuižiai . Prie jos įsikūrę kaimai: Juodeikiai, Žeimiai, Šarūnai, Dameliai, Basiuliškės, Tulniai, Dilbinėliai, Jurdaičiai, Endriškiai, Bijeikiai, Ąžuolynė, Normantėliai.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Algirdas Brukas. Žagarės–Didmiškio miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 628
- ↑ Algirdas Brukas, Dalius Žygelis. Žagarės‑Didmiškio miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014