Ūsiniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Capitonidae
(Megalaima viridis)
(Megalaima viridis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Potipis: Stuburiniai
(Wikispecies-logo.svg Vertebrata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Geniniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Piciformes)
Šeima: Ūsiniai
(Wikispecies-logo.svg Capitonidae)

Ūsiniai (lot. Capitonidae, angl. Barbets) – geninių (Piciformes) paukščių šeima. Pasaulyje žinoma apie 80 rūšių. Paplitę Azijoje, Pietų Amerikoje, o daugiausia rūšių yra Afrikoje. Tai tvirto kūno sudėjimo ir ryškiomis spalvomis paukščiai, kurių daugumai rūšių prie snapo pagindo auga gerai matomi šeriai – nuo jų ir kilo pavadinimas. Gerai laipioja medžių kamienais, nes turi tvirtus kojų raumenis ir pasiremia uodega. Gyvena medžiuose, lizdus suka drevėse, kurias išsikala tvirtu kaip kaltu snapu. Deda 2-4 kiaušinius. Padeda išplisti kai kurių medžių sėkloms, nes jas sulesa ir perneša kūno viduje. Paukščių balsai būna įvairūs. Paukščiui šūkaujant išsipučia gurklys. Būdingi ritualiniai šokiai. Poruodamiesi jie kilnoja uodegas ir skiauteres.

  • Raudonkrūtis ūsys (Lybius dubius). Kūno viršus juodas, apačia raudona, su juoda juosta per krūtinę ir baltais šonais. Snapas didelis ir stiprus. Maitinasi vaisiais, ypač mėgsta datules.
  • Didysis ūsys (Megalaima virens). Tai vienas didžiausių ūsių. Jo snapas didelis, blyškus, su daug ilgų ūselių. Pilvas su tamsiai žaliais ar mėlynaisi brūkšniais.

Gentys[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Ūsiniai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka