Ūmėdinė guotė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hygrophorus russula
Apsauga: 3(R) – Reta rūšis
Ūmėdinė guotė( Hygrophorus russula)
Ūmėdinė guotė(Hygrophorus russula)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
( Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
( Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
( Basidiomycetes)
Eilė: Agarikiečiai
( Agaricales)
Šeima: Guoteniniai
( Hygrophoraceae)
Gentis: Guotė
( Hygrophorus)
Rūšis: Ūmėdinė guotė
( Hygrophorus russula)
Index Fungorum

Ūmėdinė guotė – (lot. Hygrophorus russula) – tai guoteninių šeimos valgomas grybas, turintis vidutiniškas maistines savybes. Ši rūšis įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ūmėdinės guotės vaizdas iš apačios.

Kepurėlė 5-15 cm skersmens, mėsinga, iškili, senesnių vaisiakūnių paplokščia, kai kuriais atvejais net įdubusi. Dažniausiai netaisyklingos formos, gleivėta, smulkiai žvynuota, rausva arba įvairių šviesesnių ir tamsesnių raudonų atspalvių, kraštai šviesesni – balsvi ar gelsvi, plaušuoti. Lakšteliai balti, senesnių grybų gelsvi, su rausvomis dėmėmis, kartais visiškai paraudonuoja, platūs, priaugtiniai arba truputį nuaugę kotu žemyn. Ūmėdinės guotės trama balta rausvo atspalvio, perlaužus ar paspaudus parausvėja, koto gelsva, kompaktiškos konsistencijos. Kotas 6 – 12 cm ilgio, iki 2,5 cm storio, balsvas, rožinio atspalvio, su rausvomis dėmėmis, viršutinė dalis baltai taškuota, paspaudus parausvėja. Sporos 6-8 x 3-5μ elipsės formos, lygios, baltos spalvos. Neturi jokio ypatingo kvapo ir yra kartoko skonio.

Augavietė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šis grybas labiausiai mėgsta lapuočių miškus, ypač ąžuolų ir bukų kaiminystę.

Sezonas: liepa – spalis.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]