Šviesos aberacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Nuvola kdict glass.png  Šio puslapio (jo dalies) turinys turėtų būti kritiškai peržiūrėtas ir pakoreguotas!
Jei galite, sutvarkykite (rekomenduotina prieš tai peržiūrėti puslapio aptarimus, jo kūrimo istoriją bei tarpinius keitimus).

Šviesos aberacija - regimasis šviesulio, pvz., žvaigždės, poslinkis dangaus sferoje dėl baigtinio šviesos greičio ir stebėtojo judėjimo kartu su Žeme aplink Saulę. Dėl aberacijos šviesulio padėtis dangaus sferoje atrodo truputį pasislinkusi Žemės judėjimo kryptimi.

Kitais žodžiais šviesos aberacija yra šviesos spindulio iškreivėjimas dėl šviesos šaltinio, pvz., žvaigždės, ir imtuvo, esančio Žemėje, judėjimo vienas kito atžvilgiu;

Kampinis šviesulio poslinkis α yra skaičiuojamas pagal tokią formulę: tg α = v/c, v – Žemės orbitinis greitis, c – šviesos greitis. Stebint iš Žemės, atrodo, kad žvaigždė dangaus sferoje slenka elipse, kurios didysis pusašis yra lygus 20,496″ kampui. Ties ekliptikos poliumi elipsė tampa apskritimu, o ekliptikos plokštumoje tampa tiesės atkarpa. Ši aprašyta aberacija kartais dar yra vadinama metinė aberacija, norint atskirti ją nuo daug mažesnės parinės aberacijos, kurią sukelia Žemės sukimasis apie ašį.

Dž. Bradlis iš (Didžiosios Britanijos) 1728 m. atrado metinę aberaciją.




Vikiteka