Švedijos transportas
Šis straipsnis skirtas Švedijos transportui aprašyti.
Turinys |
Geležinkeliai [taisyti]
Nacionaliniai geležinkeliai [taisyti]
Visų geležinkelių ilgis: 11 663 km
Elektrifikuoti: 7 531 km
Metro, Tramvajai, Lengvasis geležinkelis [taisyti]
Miestai, turintys metro:
Miestai, turintys lengvąjį geležinkelį/tramvajų:
Susisiekimas geležinkeliais su kaimyninėmis valstybėmis [taisyti]
Keliai [taisyti]
Švedija turi 572 900 km kelių (2009 m.)
Automagistralės [taisyti]
Šalis turi automagistralių, kurie iš Danijos, per Švediją pasiekia Stokholmą, Gotenburgą, Upsalą. Šalies automagistralių sistema plečiasi toliau, pasiekdama vis naujus miestus.
Istorija [taisyti]
Švedijoje, kaip ir visose aplinkinėse kaimyninėse šalyse, vairuojama dešinėje kelio pusėje.
Kaire puse buvo vairuojama iki 1967 m. Šalyje jau iki 1967 m. transportas buvo pritaikytas vairuoti dešine puse (vairas buvo kairėje), ir pereiti į vairavimą dešine puse jau buvo bandyta per 1955 m. referendumą.
1963 m. Riksdagas vis dėlto priėmė teisės aktus, perėjimui į dešiniąją pusę, o 1967 m. rugsėjo 3 d. perėjimas įvyko. Šita diena buvo pavadinta Dagen H (Diena H), kur H reiškia Högertrafik arba dešinės pusės eismas.
Oro uostai [taisyti]
Švedija turi 249 oro uostus (2009), iš kurių 152 yra asfaltuoti.
Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kosovas | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | Moldavija | Monakas | Norvegija | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | Vatikanas | Vengrija | Vokietija
