Švedijos transportas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Šis straipsnis skirtas Švedijos transportui aprašyti.

Geležinkeliai[taisyti | redaguoti kodą]

Nacionaliniai geležinkeliai[taisyti | redaguoti kodą]

Visų geležinkelių ilgis: 11 663 km
Elektrifikuoti: 7 531 km

Metro, Tramvajai, Lengvasis geležinkelis[taisyti | redaguoti kodą]

Miestai, turintys metro:

Miestai, turintys lengvąjį geležinkelį/tramvajų:

Susisiekimas geležinkeliais su kaimyninėmis valstybėmis[taisyti | redaguoti kodą]

  • Norvegija Norvegija – taip
  • Suomija Suomija – taip (skirtingos vėžės) (negalimas keleivių transportas)
  • Danija Danija – taip

Keliai[taisyti | redaguoti kodą]

Švedija turi 572 900 km kelių (2009 m.)

Automagistralės[taisyti | redaguoti kodą]

Šalis turi automagistralių, kurie iš Danijos, per Švediją pasiekia Stokholmą, Gotenburgą, Upsalą. Šalies automagistralių sistema plečiasi toliau, pasiekdama vis naujus miestus.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Švedijoje, kaip ir visose aplinkinėse kaimyninėse šalyse, vairuojama dešinėje kelio pusėje.

Kaire puse buvo vairuojama iki 1967 m. Šalyje jau iki 1967 m. transportas buvo pritaikytas vairuoti dešine puse (vairas buvo kairėje), ir pereiti į vairavimą dešine puse jau buvo bandyta per 1955 m. referendumą.

1963 m. Riksdagas vis dėlto priėmė teisės aktus, perėjimui į dešiniąją pusę, o 1967 m. rugsėjo 3 d. perėjimas įvyko. Šita diena buvo pavadinta Dagen H (Diena H), kur H reiškia Högertrafik arba dešinės pusės eismas.

Oro uostai[taisyti | redaguoti kodą]

Švedija turi 249 oro uostus (2009), iš kurių 152 yra asfaltuoti.