Švedijos ginkluotosios pajėgos
| Švedijos ginkluotosios pajėgos Försvarsmakten | |
|---|---|
 Švedijos ginkluotųjų pajėgų herbas | |
| Pajėgų rūšys |  Armija  Oro pajėgos  Karinis laivynas
|
| Štabo būstinė | Stokholmas |
| Vadovybė | |
| Gynybos ministras | Sten Tolgfors |
| Vyriausiasis vadas | generolas Sverker Göranso |
| Žmogiškieji resursai | |
| Amžius | 16–70 m. |
| Privalomoji tarnyba (šauktiniai) |
šauktinių nėra |
| Mobilizaciniai resursai | 2 065 782 vyrų, 18–47 m. amžiaus, 1 995 451 moterų, 18–47 m. amžiaus |
| Tinkamų karinei tarnybai | 1 709 592 vyrų, 18–47 m. amžiaus, 1 649 875 moterų, 18–47 m. amžiaus |
| Kasmet pasiekia mobilizacijos amžių |
58 937 vyrų, 56 225 moterų |
| Aktyvus personalas |
10 712 |
| Rezervo dydis | 22 988 |
| Finansinės išlaidos | |
| Biudžetas | 5,5 mlrd. USD |
| Proc. nuo BVP | 1,35 proc. |
Švedijos ginkluotosios pajėgos (šved. Försvarsmakten – Švedijos vyriausybinė institucija (šved. Myndighet), atsakinga už karalystės karines pajėgas. Pirminė ginkluotųjų pajėgų užduotis – apmokyti, organizuoti ir dislokuoti karines pajėgas šalies viduje bei užsienyje, išlaikyti ilgalaikį galėjimą apginti šalį karo atveju. Ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas (šved. Överbefälhavaren) būna pilnas generolas ar admirolas, tai aukščiausią laipsnį turintis Švedijos ginkluotųjų pajėgų aktyvios tarnybos karininkas. Vyriausiasis vadas pavaldus gynybos ministrui.
Švedijos ginkluotosios pajėgos turi 3 šakas, kurios nuo 1994 m. yra vieningų ginkluotųjų pajėgų dalys:
- Armija (šved. Armén),
- Oro pajėgos (šved. Flygvapnet)
- Karinis laivynas (šved. Marinen).
Švedijos ginkluotosios pajėgos daugiau kaip šimtą metų buvo paremtos karo prievole, teritorine gynyba ir neprisijungimo politika. Iki Šaltojo karo pabaigos beveik visi vyrai, pasiekę šaukimo amžių, atlikdavo karo prievolę. 2010 m. vasarą nustota taikos metais imti šauktinius į kariuomenę. Kariuomenę imta komplektuoti vien pagal kontraktą tarnaujančiais kariškiais. Numatyta, kad perėjimas prie naujosios sistemos buvs visiškai baigtas 2018 m.
Švedijos ginkluotųjų pajėgų daliniai dabar veikia Afganistane ir Kosove. Švedijos kariniai stebėtojai veikia įvairiose pasaulio šalyse. Kas trejus metus Švedija dalyvauja ES Kovinėje grupėje.
Doktrina[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Švedijos ginkluotosios pajėgos turi keturias užduotis[1]:
- Palaikyti Švedijos teritorinį vientisumą.
- Ginti šalį, jei ją atakuoja užsienio pajėgos.
- Padėti šalies gyventojams stichinių nelaimių (pvz., potvynių) atveju.
- Teikti pajėgas tarptautinėms taikos palaikymo operacijoms.
Švedija siekia likti neutrali valstybė, jei artintųsi karas.[2] Tačiau Švedija bendradarbiauja su užsienio valstybėmis:
- Kaip Europos Sąjungos narys Švedija dalyvauja ES Kovinėje grupėje kaip vadovaujančioji nacija.[3]
- Glaudžiai bendradarbiauja (pvz., dalyvauja bendruose manevruose) su NATO kaip „Partnerystė dėl taikos“ programos ir Euroatlantinės partnerystės tarybos narys.[4]
- 2008 m. buvo pradėta Šiaurės šalių partnerystė, kurioje numatyta ir vieningų veiksmų galimybė.[5][6] Kaip išplėstinio karinio bendradarbiavimo rezultatas buvo iškeltas pasiūlymas, kad Švedija neliks pasyvi, jeigu kuri Šiaurės šalis ar ES narė bus užpulta.[7]
Nesenai priimti politiniai sprendimai pabrėžė valią dalyvauti tarptautinėse operacijose, su tuo siejant kariškių apmokymo ir karinės įrangos bei ginkluotės įsigijimo poreikį.[8][9][10]
Po 2008 m. Pietų Osetijos karo vėl imta pabrėžti teritorinės gynybos svarbą. Iki tol daugelis karinių dalinių negalėjo būti mobilizuoti anksčiau kaip per metus, jei to prireiktų. 2009 m. gynybos ministras pareiškė, kad ateityje visos gunkluotosios pajėgos turėtų būti mobilizuojamos per vieną savaitę.[11]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Försvarets fyra huvuduppgifter[neveikianti nuoroda] (In Swedish)
- ↑ "Sverige är militärt alliansfritt. Denna säkerhetspolitiska linje, med möjlighet till neutralitet vid konflikter i vårt närområde, har tjänat oss väl. " Sveriges säkerhetspolitik Archyvuota kopija 2008-10-19 iš Wayback Machine projekto. (In Swedish)
- ↑ Nordic Battlegroup Archyvuota kopija 2011-11-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Sverige och NATO Archyvuota kopija 2011-06-13 iš Wayback Machine projekto. (In Swedish)
- ↑ „Nordic defence cooperation - Försvarsmakten“. Mil.se. 2009-03-06. Suarchyvuotas originalas 2009-09-03. Nuoroda tikrinta 2009-08-05.
- ↑ „Background to cooperation - Försvarsmakten“. Mil.se. 2009-03-06. Suarchyvuotas originalas 2012-08-05. Nuoroda tikrinta 2009-08-05.
- ↑ Ett användbart försvar Archyvuota kopija 2015-02-25 iš Wayback Machine projekto., last paragraph (In Swedish)
- ↑ Försvarsreformen Archyvuota kopija 2008-06-01 iš Wayback Machine projekto. (In Swedish)
- ↑ „Our task - Försvarsmakten“. Mil.se. 2007-09-25. Suarchyvuotas originalas 2009-08-03. Nuoroda tikrinta 2009-08-05.
- ↑ „The Swedish military service system - Försvarsmakten“. Mil.se. 2007-09-28. Suarchyvuotas originalas 2009-09-01. Nuoroda tikrinta 2009-08-05.
- ↑ Ett användbart försvar Archyvuota kopija 2015-02-25 iš Wayback Machine projekto.