Švediška virtuvė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Švediška traški duona knäckebröd.

Švediška virtuvė – viena iš vakarietiškų virtuvių, paplitusi Švedijoje bei apimanti švedų ir samių tautų tradicinius patiekalus bei gėrimus.

Dauguma jų yra gana paprasti, tačiau taip pat būdingi regioniniai skirtumai. Šiaurinėje regiono dalyje, tarp samių, buvo labiau paplitę šiaurinio elnio ir kitų gyvūnų mėsos valgymas, tuo tarpu pietinėje – svarbus mitybos elementas buvo daržovės.

Apžvalga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Švediškos virtuvės pagrindą sudaro pieno produktai, traški ir minkšta duona, uogos ir kaulavaisiai, jautiena, kiauliena, šviežia ar marinuota žuvis, kiti jūros gyvūnai ir augalai, daržovės. Bulvės dažnai tiekiamos kaip garnyras, dažniausiai su padažu.

Švedai į kiekvieną valgį įberia cukraus. Daugelis duonos rūšių yra salstelėjusio skonio, gaminama netgi pasaldyta kraujinė dešra, kuri paduodama valgyti su uogų kompotu, cukrus beriamas į kepenėlių paštetą, marinuotą silkę.

Švediškos duonos kepalai pasižymi dydžių ir formos įvairove, daugelis yra pasaldinti arba su prieskoniais; ryžių, kviečių, avižinių kruopų; balta arba tamsi, raugintos arba neraugintos tešlos, taip pat minkšta arba traški plokščia duona. Daugelis mėsos patiekalų valgomi su bruknių džemu. Būdingos šaltos ar šiltos tirštos vaisinės sriubos. Pagrindinis riebalų šaltinis – sviestas ir margarinas, nors alyvuogių aliejus populiarėja, kaip ir kiti itališki patiekalai, ypač makaronai, pica ir vynas. Tradiciniai kepiniaimielinė tešlos bandelės, sausainiai, pyragai.

Mėgstamas švedų valgis – tamsi pupelių sriuba su lašinukais, kuri paprastai truputį pasaldinama, taip pat blynai su bruknėmis, įvairių rūšių kukuliai (kiotbuliarai).

Gamtoje populiarūs vadinami vikingų laikų valgiai. Tai molyje kepta višta, žuvis. Išdarinėta, nuplauta, bet nenupešta višta aptepama moliu ir lauže tarp akmenų valandą kepama. Po to molis atsargiai nudaužomas, jame lieka plunksnos, o pats kepsnys – sultingas ir labai skanus. Taip pat kepamas karpis, tik į jį reikia prikimšti salierų, krapų arba kadagio uogų. Kepamas 15 minučių.

Vakarietiškos virtuvės
Britų (Angliška, Škotiška, Velsietiška) Airiška | Skandinaviška (Daniška, Norvegiška, Švediška, Islandijos, Suomiška)
Žemyno: Prancūziška | Belgiška | Olandiška | Vokiška | Austriška | Šveicariška | Čekiška | Slovakiška | Slovėniška | Vengriška
Viduržemio jūros: Portugališka | Ispaniška | Itališka | Kroatiška | Albaniška | Graikiška | Kipro | Maltos
Balkanų: Bulgarų | Serbų | Makedoniška | Bosniška | Rumuniška | Moldaviška
Rytų Europos: Lenkiška | Lietuviška | Latviška | Estiška | Rusiška | Ukrainietiška | Baltarusiška
Užjūrio virtuvės: Amerikietiška | Kanadietiška | Australiška | Naujosios Zelandijos