Šv. Juozapo ir Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės vienuolynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šv. Juozapo ir Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės vienuolynas
Paštuva. Basųjų karmeličių ordino Šv. Juozapo ir Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės vienuolynas.JPG
Ordinas Basieji karmelitai
Įkurtas XVII a.

Šv. Juozapo ir Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės vienuolynas – karmelitų ordino šakos – basųjų karmelitų – moterų vienuolynas, 1994 m. atkurtas Paštuvoje, Kauno rajone.

Oficialus pavadinimas – Basųjų karmeličių ordinas (popiežiaus teisių). Karmelitų ordino pavadinimas siejamas su Karmelio kalnu, esančiu Šventojoje Žemėje, kur nuo pranašo Elijo laikų gyveno eremitų bendruomenės. Kontempliatyvi vienuolija, įkurta Ispanijoje 1562 m., Lietuvoje veikia nuo 1638 m.

Vyresnioji – ses. Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa OCD. Iš viso: 10 amžinųjų įžadų seserų, 7 novicijos.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Basųjų karmeličių ordino vienuolynas

Pirmosios basosios karmelitės į Vilnių atvyko 1637 m. iš Lenkijos. Prasidėjus karui su švedais, seserys vienuolyną paliko – 16551667 m. pasitraukė į Moraviją bei Vengriją. 1865 m., po sukilimo, basųjų karmeličių vienuolynas buvo likviduotas Rusijos vidaus reikalų ministerijos dekretu. Visa bendruomenė, kurią sudarė 17 seserų, buvo perkelta į Vilniaus benediktinių vienuolyną, kuris caro įsakymu vėliau buvo nugriautas. 1938 m. iš Lenkijos atvykusios seserys vėl įsikūrė Vilniuje, kur 10 seserų bendruomenė gyveno iki 1945 m. Pasikeitus politinėms sąlygoms, karmelitės pasitraukė į Lenkiją. 1992 m. kardinolas Vincentas Sladkevičius kreipėsi laišku į ordiną, prašydamas atkurti vienuolyną Lietuvoje. Atvykus keturioms karmelitėms iš užsienio, 1994 m. Paštuvoje buvo atkurtas Basųjų karmeličių vienuolynas.

Veikla[taisyti | redaguoti kodą]

Po gaisro, 2012 m. sunaikinusio vietinę Paštuvos Šv. Barboros bažnyčią, parapijos tikintieji šv. Mišių renkasi į vienuolyno koplyčią.[1]

Apie labdaringą vienuolių veiklą, jų iniciatyva įrengtą labdaros valgyklą, kurioje valgo dešimtys senelių, vaikų, žino daugelis aplinkinių kaimų gyventojų. Vienuolės dalyvauja vykdant socialines programas, ištikus kokiai bėdai, vienuolės paremia ne tik materialiai, bet ir moraliai. Lėšų vienuolės užsidirba įvairiai: kepa per šv. Mišias dalijamas ostijas, siuva liturginius drabužius, gamina atvirukus, spausdina įvairią religinę literatūrą, siuva vaikiškus žaislus. Finansinę paramą vienuolynas gauna iš Didžiojoje Britanijoje įsikūrusio Karmelitų ordino. Ordinas finansavo šio vieno gražiausių Lietuvoje vienuolynų statybą. Kadangi apylinkėse gyvena nemažai nagingų žmonių – mezgėjų, siuvinėtojų, audėjų, medžio drožėjų, kalvių, keramikų – labdaros valgykloje dažnai rengiamos jų darbų parodos.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. http://kaunoarkivyskupija.lt/pastuva/ Paštuvos Šv. Barboros parapija

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]