Šv. Demetrijaus bazilika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šv. Demetrijaus bazilika

Šv. Demetrijaus bazilika (gr. Άγιος Δημήτριος) – bazilika Graikijoje, Salonikų mieste, savo laiku buvo antra pagal dydį Bizantijos imperijoje.

Pirmoji bažnyčia šioje vietoje pastatyta IV a. pr., vietoje romėnų pirties. Po amžiaus prefektas Leontijus įsakė šią mažą oratoriją pakeisti didele, trinave bazilika. Keliskart nuniokota gaisrų, bazilika atstatyta 629634 m., sudaryta iš 5 navų. Tokia ji išliko iki šių dienų.

Baziliką turėjo neįprastą altorių, vadinamą kivorijumi – šešiakampį su stogeliu vienoje iš navų. Jis buvo dengtas sidabru, su durimis, viduje buvo sofa. Tačiau jame nebuvo šventųjų relikvijų, kaip tai įprasta kitose bazilikose. Bazilikoje yra VIII a. mozaikos, vaizduojančios Šv. Demetrijų. Čia yra išlikę retų Tamsiųjų amžių meno pavyzdžių. Po vienu iš paveikslų yra įrašas, kuriame dėkojama Dievui už salonikiečių išgelbėjimą nuo 612 m. slavų antpuolio.

Daug vertingų meno dirbinių, architektūros elementų prarasta per 4 amžius, kuomet ši bazilika buvo užimta osmanų ir paversta mečete. Taip pat nukentėjo nuo 1917 m. didžiojo Salonikų gaisro. Atstatant baziliką po gaisro atlikti archeologiniai kasinėjimai, rasta artefaktų, romėnų pirties liekanų (manoma, kad joje nukankintas Šv. Demetrijus). Radiniai saugomi bazilikos kriptoje.

1988 m. Šv. Demetrijaus bazilika, kartu su kitais Salonikų bizantiškaisiais paminklais, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.


UNESCO vėliava UNESCO pasaulio paveldas
Objekto nr. 456
(anglų k.)(prancūzų k.)