Švėtė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Švėtė
Švėtė Žagarėje
Švėtė Žagarėje
Ilgis 123 km
Baseino plotas 2295 km²
Vidutinis debitas 12,7 m³/s
Ištakos Šiaulių rajonas
Žiotys Lielupė
Šalys Lietuva, Latvija

Švėtė (latv. Svēte) – upė šiaurės Lietuvoje (Šiaulių ir Joniškio raj.) ir pietinėje Latvijoje (Tervetės ir Jelgavos sav.); kairysis Lielupės intakas. Ilgis 123 km (Lietuvoje – 55 km, Latvijoje 68 km). Prasideda Tulominų apylinkėse Šiaulių rajone, 16 km į šiaurės rytus nuo Kuršėnų. Teka į šiaurės rytus Žiemgalos žemuma. Įteka į Lielupę 61 km nuo jos žiočių, 8 km į šiaurės vakarus nuo Jelgavos.

Intakai:

kairieji

dešinieji

Nuo Lietuvos sienos teka ~10 m gylio slėniu. Už Aukštkalnės slėnis darosi siauresnis ir seklesnis. Už Palienos prie upės įrengtos dambos. Vidutinis nuolydis Lietuvoje 97 cm/km. Debitas ties Ūziniais (42 km nuo žiočių): maksimalus – 108 m³/s, vidutinis – 2,7 m³/s, minimalus vasarą 0,043 m³/s, minimalus žiemą 0,058 m³/s. Metinis vandens nuotėkis (0,4 km³) pasiskirsto: pavasarį 53 %, vasarą 6 %, rudenį 18 %, žiemą 23 %. Aukštupys sausomis vasaromis išdžiūsta, žiemą įšąla iki dugno. Ledo danga vidutiniškai laikosi 100 dienų (1941–1942 m. išsilaikė 146 dienas), ledo storis iki 74 cm (1947 m.). Ties Žagare Švėtė patvenkta. Tvenkinio plotas – 26 ha. Latvijoje (Ūziniuose) veikia vandens matavimo postas[1].

Prie Švėtės įsikūrusios gyvenvietės: Gaižaičiai, Mincaičiai, Žagarė (Lietuva), Aukštkalnė, Mūrmuiža, Ūziniai, Švėtė, Jelgava (Latvija).

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Švėtė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 247 psl.