Šuja

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kitos reikšmės – Šuja (reikšmės).

Šuja Шуя
Prisikėlimo soboras
Šuja 56°51′0″ š. pl. 41°22′0″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+4)
Valstybė	Rusija
Sritis	Ivanovo sritis
Rajonas	Šujos rajonas
Gyventojų (2010)	58 052
Plotas	33,2 km²
Tankumas (2010)	1 749 žm./km²
Altitudė	100 m
Vikiteka	Šuja

Šuja (rus. Шуя) – miestas Rusijoje, Ivanovo srityje, 32 km į pietryčius nuo Ivanovo, prie Tezos upės. Pro miestą eina Ivanovo–Novkų geležinkelio ruožas, keliai į Ivanovą, Žemutinį Naugardą, Kinešmą, Kovrovą. Svarbus tekstilės pramonės centras, taip pat įrengimų (siuvimo staklių), baldų, muzikos instrumentų (armonikų) gamyba, maisto, medienos apdirbimo pramonė. Veikia pedagoginis universitetas, pramonės technikumas, žemės ūkio kolegija, krašto ir M. Frunzės muziejai.

Šuja žymi savo architektūros paveldu: Prisikėlimo soboras su atskira, 106 m aukščio varpine, keletas cerkvių (1917 m. jų buvo 20).

Istorija

Senovėje čia gyveno finų gentys – čudai ir meriai. Pavadinimas greičiausiai kilo iš jų kalbos žodžio „suo“, reiškiančio pelkėtą vietą. Nuo 1403 m. minimi Šujos kunigaikščiai. Šiai giminei priklausė paskutinis Riurikų kilmės Rusijos valdovas Vasilijus Šujietis. Pats miestas šaltiniuose minimas nuo 1539 m., kuomet jį nusiaubė totoriai. 1549 m. miestą atkovojo Ivanas Rūstusis. 1609 m. Šują siaubė lenkai, o 1619 m. – lietuviai. Nuo XVIII a. tapo tekstilės pramonės centru.