Šuja

Koordinatės: 56°51′0″ š. pl. 41°22′0″ r. ilg. / 56.85000°š. pl. 41.36667°r. ilg. / 56.85000; 41.36667 (Šuja)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Šuja
Шуя
            
Prisikėlimo soboras
Šuja
Šuja
56°51′0″ š. pl. 41°22′0″ r. ilg. / 56.85000°š. pl. 41.36667°r. ilg. / 56.85000; 41.36667 (Šuja)
Laiko juosta: (UTC+4)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Ivanovo sritis Ivanovo sritis
Rajonas Šujos rajonas
Gyventojų (2010) 58 052
Plotas 33,2 km²
Tankumas (2010) 1 749 žm./km²
Altitudė 100 m
Vikiteka Šuja

Šuja (rus. Шуя) – miestas Rusijoje, Ivanovo srityje, 32 km į pietryčius nuo Ivanovo, prie Tezos upės. Pro miestą eina Ivanovo–Novkų geležinkelio ruožas, keliai į Ivanovą, Žemutinį Naugardą, Kinešmą, Kovrovą. Svarbus tekstilės pramonės centras, taip pat įrengimų (siuvimo staklių), baldų, muzikos instrumentų (armonikų) gamyba, maisto, medienos apdirbimo pramonė. Veikia pedagoginis universitetas, pramonės technikumas, žemės ūkio kolegija, krašto ir M. Frunzės muziejai.

Šuja žymi savo architektūros paveldu: Prisikėlimo soboras su atskira, 106 m aukščio varpine, keletas cerkvių (1917 m. jų buvo 20).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senovėje čia gyveno finų gentys – čudai ir meriai. Pavadinimas greičiausiai kilo iš jų kalbos žodžio „suo“, reiškiančio pelkėtą vietą. Nuo 1403 m. minimi Šujos kunigaikščiai. Šiai giminei priklausė paskutinis Riurikų kilmės Rusijos valdovas Vasilijus Šujietis. Pats miestas šaltiniuose minimas nuo 1539 m., kuomet jį nusiaubė totoriai. 1549 m. miestą atkovojo Ivanas Rūstusis. 1609 m. Šują siaubė lenkai, o 1619 m. – lietuviai. Nuo XVIII a. tapo tekstilės pramonės centru.