Špicrutenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Baudimas špicrutenais (1776 m.)

Špicrutenas (rus. шпицрутен; iš vok. Spiess 'ietis' + Rute 'virbas, rykštė') – ilgas, lankstus medinis virbas, skirtas kūno bausmėms, naudotas XVII–XIX a.

Atsirado Švedijos armijoje, vėliau paplito Prūsijos ir kitose Europos armijose.

Špicrutenai Rusijoje[taisyti | redaguoti kodą]

Rusijos sausumos kariuomenėje bausmes špicrutenais 1701 m. įvedė Petras I. Špicrutenus mirkydavo sūdytame vandenyje.
Rusijoje špicrutenais karo teismo nutarimais (pvz., valstiečių sukilimų dalyvius) ar remiantis tremtinių statutais bausdavo ir civilius

Nuteistąjį versdavo praeiti 100–800 kareivių rikiuotę, kur kareiviai virbais mušdavo nuteistąjį į nugarą. XIX a. pradžioje būdavo baudžiamas net 6000 špicrutenų smūgių. Tokia bausmė paprastai būdavo lygiavertė mirties bausmei.

Kareivius špicrutenais bausdavo už:

  • klaidas, nesistengimą mokantis rikiuotės, netvarkingumą, netvarkingai dėvimą uniformą – iki 100 smūgių ir daugiau
  • girtuokliavimą – 300–500 smūgių
  • vogimą iš draugų – 500 smūgių
  • pabėgimus:
    • pirmas pabėgimas – 1500 smūgių
    • antras pabėgimas – 2500-3000 smūgių
    • trečias pabėgimas – 4000-5000 smūgių.

Rusijoje bausmes špicrutenais panaikino 1863 m. balandžio 17 d.