Šovinizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Šovinizmas – teorija, kad tik didelės tautos ir didelės valstybės gali išlikti, įsitvirtinti pasaulyje. Jos turi užvaldyti kitas silpnesnes tautas (kitos rasės, kito tikėjimo). Tai kraštutinis nacionalizmas, reiškiamas aklu savo tautos aukštinimu ir panieka bei neapykanta kitoms tautoms.

Šovinizmo plėtra Europoje padarė netiesioginę įtaką JAV politikai. Apie 1830 m. iš priklausomybės Ispanijai ir Portugalijai išsivadavo visos Pietų Amerikos šalys (kovai vadovavo Simonas Bolivaras), būtent jų atžvilgiu JAV pradėjo įgyvendinti Monro doktriną: ,,Šiaurės ir Pietų Amerikoje JAV yra įtakingiausia valstybė. Dėl to ji turi teisę kištis į kitų šio regiono valstybių reikalus". Naudojantis savo „svoriu“ JAV amerikiečių verslininkams padėjo įsigalėti stambiausiuose Pietų Amerikos šalių sektoriuose. Taip buvo sudaryta galimybė ir papildomoms pajamoms, ir galimybei, esant reikalui, politiškai paspausti regiono šalis (Neokolonelizmas – valstybių santykiai, kada viena šalis kitai šaliai daro įtaką per ekonomiką. Ši praktika tarptautiniuose santykiuose išlikusi iki mūsų dienų).