Šonų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šonų kalba
chiShona
Kalbama: Zimbabvė, Zambija, Mozambikas
Kalbančiųjų skaičius: 11 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: į šimtuką nepatenka
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

Nigerio-Kongo
 Benuė-Kongo
  Bantų
   šonų

Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba:
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1: sn
ISO 639-2: sna
ISO 639-3: sna

Šonų kalba arba čišona (chiShona) – Nigerio-Kongo kalbų šeimos, bantų kalbų grupės kalba. Vartojama daugiausia šonų tautybės žmonių, gyvenančių Zimbabvėje, Mozambike ir Zambijoje. Kartu su anglų ir šiaurės ndebelų kalba tai pagrindinė Zimbabvės kalba. Kalbančiųjų skaičius siekia 11-14 mln. žmonių.

Išskiriamos šios šonų kalbos tarmės:

  • Hvesos
  • Kanangos (pietų Zimbabvėje, apie Masvingą)
  • Zezuru (Mašonalande ir vidurio Zimbabvėje)
  • Korekore (šiaurėje, Mvurvi apylinkėse)

Šonų kalbai labai artima kalangų kalba. Ndau ir manjikų kalbos, vartojamos rytų Zimbabvėje ir Mozambike dažnai laikoma šonų tarmėmis.

Šonų kalboje skiemenys visad užsibaigia balsiu (pvz., Zi/mba/bwe). Garsai sv, zv, tsv bei dzv tariami švilpiančiai.

Šonų kalba pradėta užrašinėti XX a. pr., o galutinai standartizuota amžiaus viduryje. 1957 m. išleistas pirmas romanas šia kalba „Feso“ (Solomon Mutswairo).

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Wikipedia
Vikipedija Šonų kalba