Šončelio sala

Koordinatės: 56°3′47.06″ š. pl. 21°50′33.7″ r. ilg. / 56.0630722°š. pl. 21.842694°r. ilg. / 56.0630722; 21.842694
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

56°3′47.06″ š. pl. 21°50′33.7″ r. ilg. / 56.0630722°š. pl. 21.842694°r. ilg. / 56.0630722; 21.842694

Šončelio sala – mažiausia ir jauniausia iš 7 salų Platelių ežere, esanti jo šiaurinėje dalyje, Plungės rajone. Tai valstybės saugomas hidrografinis gamtos paveldo objektas Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Sala 2007 m. liepos 25 d. įregistruota į Saugomų teritorijų valstybės kadastrą.

Salos pavadinimas kilęs nuo žemaitiško žodžio „Šončius“, reiškiančio skardį, ežią.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šončelio sala yra Platelių ežero šiauriniame plote, apie 180 m atstumu iki pakrantės į rytų pusę, kur įsikūrusios Virkšų sodybos, toliau eina kelias  2302  SalantaiPlateliaiAlsėdžiai . Ji užima 0,046 ha plotą, yra 16 m ilgio ir vidutiniškai 2 m pločio. Apaugusi pavieniais beržais ir juodalksniais. Pradėjo formuotis XX a. pabaigoje ant ežero seklumos. Povandeninė sekluma atskiria įlanką, vadinamą „Gintališkėnu“.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]