Šokliavoriai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Salticidae
Šokliavoris (Salticidae)
Šokliavoris (Salticidae)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
(Wikispecies-logo.svg Arthropoda)
Klasė: Voragyviai
(Wikispecies-logo.svg Arachnida)
Būrys: Vorai
(Wikispecies-logo.svg Araneae)
Šeima: Šokliavoriai
(Wikispecies-logo.svg Salticidae)

Šokliavoriai (lot. Salticidae, angl. Jumping spiders, vok. Springspinnen, Hüpfspinnen) – vorų (Araneae) šeima.

Žinoma apie 4000 rūšių. Lietuvoje 17 genčių, apie 40 rūšių.

Šokliavorių kūnas kresnas, kojos trumpos ir tvirtos, dažnai labai margos. Kūno spalva yra tamsiai ruda, tamsiai pilka arba juoda. Patinėliai spalvingesni negu patelės. Yra vorų, panašių į vabalus ir skruzdėles (Synageles venator). Priekinės vidurinės akys labai didelės. Jas voras gali judinti pirmyn ir atgal, į viršų ir į apačią, daryti rato judesius. Šokliavoriai labai gerai mato, skiria spalvas. Tai labai judrūs ir greiti gyvūnai, ypač aktyvūs šiltomis ir saulėtomis dienomis. Gyvena ant augalų, medžių kamienų, namų sienų ir tvorų, kopose.

Kaip medžioja[taisyti | redaguoti kodą]

Tinklų nerezga. Kadangi jų labai gerai išvystytas regėjimas, auką stebi, prisėlina ir užšoka ant jos 2–4 cm šuoliu. Tada voras ištiesia abi kojų poras į priekį ir sučiumpa grobį, net jei jis didesnis už jį patį. Tačiau prieš šokdamas voras nusitiesia apsauginį siūlą, kurį pritvirtina prie žemės. Šis siūlas padeda žaibiškai atsitraukiti, jei negalima įveikti didesnio grobio, padeda sulaikyti skrendantį vabzdį, kad jis nenuskristų su pačiu voru, ar tiesiog grįžti į pradinę vietą, jei šuolis nesėkmingas. Šokliavorių aukomis tampa drugiai, musės, net bitės ir kiti vorai. Be to, šie vorai maitinasi ir vabzdžių lervomis bei kiaušinėliais.

Šiai šeimai yra būdingi poravimosi šokiai, kurie kiekvienos rūšies šiek tiek skirtingi. Patelė nuverpia kiaušinėlių kokoną, kurį saugo, kol išsirita jaunikliai.

Lietuvos šokliavoriai[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje aptinkamos šios gentys:

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka