Škumbinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Škumbinis
Škumbinio vidurupis tarp Libraždžio ir Elbasanio
Škumbinio vidurupis tarp Libraždžio ir Elbasanio
Ilgis 181 km
Baseino plotas 2376 km²
Vidutinis debitas 70 m³/s
Ištakos Pogradeco rajonas
Žiotys Adrijos jūra
Šalys Albanija

Škumbinis (alb. Shkumbini) – upė vidurio Albanijoje.

Ant upės įrengta keletas nedidelių hidroelektrinių, žemupyje įrengta kanalų sistema. Upės vanduo naudojamas drėkinimui.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Upės ištakos yra į pietryčius nuo Pogradeco, į pietvakarius nuo Ohrido ežero. Iš pradžių kalnuotu slėniu teka į šiaurę. Prie Libraždžio slėnis pasuka į vakarus. Vėlia siaura protaka kerta kalnų grandinę ir prie Elbasanio pradeda tekėti Mizenkės žemuma. Įteka į Adrijos jūrą į šiaurę nuo Karavastos lagūnos ir sudaro savo deltą.

Škumbinio poplūdis būna rudenį ir žiemą, o vasarą – nusenka. Prie upės įsikūrę miestai: Kukiosas, Libraždis, Elbasanis, Cerikas, Pekinis, Rogožinė.

Ekologija[taisyti | redaguoti kodą]

1996 m. Škumbinyje buvo suskaičiuotos 17 žuvų rūšių. Didžąją dalį jų sudaro karpinės žuvys. Upėje gyvena ir daug retų žuvų rūšių.

Kultūrinė riba[taisyti | redaguoti kodą]

Škumbinio upe eina etnolingvistinė riba pagrindinių albanų dialektų, kurie skiriasi fonetika ir žodynu – toskų ir gegų. Škumbinio riba yra ne tik kalbinė; tai taip pat ir religinė-kultūrinė riba. Piečiau Škumbinio praktiškai nėra katalikų, o į šiaurę nuo išskyrus didžiuosius miestus praktiškai nėra stačiatikių.

Toskai visada garsėjo savo atvirumu pasauliui, o šiaurės kalnuose gyvenentys gegai – koservatyvymu. „Škumbinio kultūrinė siena“ taip pat jaučiama ir politikoje. Ankstesnysis komunistinis elitas buvo daugiausia iš šalies pietų. Šiaurėje kilo ir pirmieji protestai, kurioje stipriausias pozicijas turėjo pirmojo nekomunistinio prezidento Sali Berišos šalininkai.