Škilinpamūšis

Koordinatės: 56°16′23″š. pl. 24°23′13″r. ilg. / 56.273°š. pl. 24.387°r. ilg. / 56.273; 24.387 (Škilinpamūšis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Škilinpamūšis
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Škilinpamūšis
Škilinpamūšis
56°16′23″š. pl. 24°23′13″r. ilg. / 56.273°š. pl. 24.387°r. ilg. / 56.273; 24.387 (Škilinpamūšis)
Apskritis Panevėžio apskrities vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė Pasvalio rajono savivaldybės vėliava Pasvalio rajono savivaldybė
Seniūnija Saločių seniūnija
Gyventojų (2021) 21
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Škìlinpamūšis
Kilmininkas: Škìlinpamūšio
Naudininkas: Škìlinpamūšiui
Galininkas: Škìlinpamūšį
Įnagininkas: Škìlinpamūšiu
Vietininkas: Škìlinpamūšyje
Istoriniai pavadinimai lenk. Szyling Pomusz, rus. Шилингъ-Помушъ

Škilinpamūšis – kaimas Pasvalio rajono savivaldybėje, 5 km į šiaurę nuo Saločių, Mūšos dešiniajame krante, prie sienos su Latvija. Yra Škilinpamūšio parkas (apie 5 ha ploto). Parku teka bevardis Mikoliūnų sriauto upelis. Auga Škilinpamūšio ąžuolas. Kaimo turizmo sodyba „Pakelės namai“.

Išlikę vienaukščiai buvusio dvaro rūmai (40×14 m), taip pat siloso bokštas, arklidė, tvartas, ledainė ir trys svirnai (pastarieji tyrinėtojų labiausiai vertinami). Dvaro kapinės su Bistramams skirtais keturiais paminklais.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis žinomas dvaro savininkas buvo 1676 m. paminėtas iš Kuršo kunigaikštystės atsikėlęs Aleksandras Johanas Šilingas. Vėliau vietovė buvo vadinama savininkų vardu: Šilingų Pamūšis (vok. Schilling-Pommusch), laikui bėgant pavirtusiu į Škilinpamūšį.[2][3]

Po to valdė Baltijos vokiečiai Bistramai. 1839 m. dvarininkas Bistramas pastatė rūmus ir ūkinius pastatus. 1930 metais 284 ha turėjęs dvaras buvo išparceliuotas, savininkams paliekant sodybą ir 30 ha žemės.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[4] 1923 m.sur.[5] 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur.[7] 1979 m.sur.[8] 1989 m.sur.[9] 2001 m.sur.[10] 2011 m.sur.[11] 2021 m.sur.[12]
144 147 155 150 104 61 55 46 21


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Geschichte der Barone von Schilling // schilling-association.org
  3. Ernestas Vasiliauskas. Grafų Keyserlingkų ir kitų Lietuvos dvarininkų archeologiniai rinkiniai Kuršo provincijos muziejuje
  4. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  7. ŠkilinpamūšisMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 415 psl.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  10. Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]