Širdys Atlantidoje (knyga)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Širdys Atlantidoje
Stephen-king-sirdys-atlantidoje-2001-lt.jpg
Autorius(ė) Stephen King
Žanras fantastika
Originalus leidimas
Pavadinimas Hearts in Atlantis
Šalis Flag of the United States.svg JAV
Kalba anglų
Išleista 1999
Lietuviškas leidimas
Vertėjas(a) Jurgita Jėrinaitė
Leidykla Eridanas
Išleista 2001
Puslapių 457
ISBN 9986-97-070-9

Širdys Atlantidoje (angl. Hearts in Atlantis) – Stephen'o King'o romanas, išleistas 1999 m. Jį sudaro 4 istorijos, nutikusios skirtingais metais, tačiau vienijamos kai kurių veikėjų bei to, kaip žmonių likimus įtakojo septintojo dešimtmečio „Vietnamo karas“: „Žemieji žmonės geltonais lietpalčiais“, „Širdys Atlantidoje“, „Neregys Vilis“, „Vardan ko mes Vietname“ ir „Nakties šešėliai leidžias iš dangaus“. Knygoje yra užuominų apie jos ryšį su rašytojo romanų „Tamsusis bokštas“ seriją.

„Širdys Atlantidoje“ yra Lietuvoje išleista kaip „Eridano“ leidyklos Stepheno Kingo raštų 36 dalis.

Pagal šią knygą 2001 m. sukurtas to paties pavadinimo filmas, tačiau jame panaudota tik pagrindinė knygos idėja, atsisakant kai kurių romano segmentų.

Siužetas[taisyti | redaguoti kodą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

„Žemieji žmonės geltonais lietpačiais“

Veiksmas vyksta 1960 m. Harviče. Dešimtmetis Bobis Garfildas gyvena kartu su motina Liza. Jo tėvas mirė prieš keletą metų ir, motinos teigimu, paliko tik skolas, kurias ji dabar iš paskutiniųjų stengiasi apmokėti. Bobis leidžia laiką su savo geriausiais draugais Kerole Gerber ir Džonu „Salu“ Salivanu bei svajoja sutaupyti pinigų naujam dviračiui.

Į jų name nuomojamą kambarį atsikrauto pagyvenęs vyras, vardu Tedas Brotigenas. Nors mamai jis nepatinka, Bobis su juo greitai susidraugauja, nes vyras puikiai išmano literatūrą ir pataria jam kokias geras knygas reikėtų perskaityti. Be to, jis moka Bobiui už tai, kad šis jam skaitytų laikraščius ir taip prisideda prie jo „dviračio fondo“. Vos dėlto Tedas kartais elgiasi labai keistai, ypač prašydamas Bobio stebėti kokius nors keistus ženklus ar „žmones geltonais lietpačiais“, kuriuos pamatęs jis tuojau pat turėtų pranešti jam.

Ilgainiui Bobis užmiršta ko prašomas, nes bijo, kad tada Tedas išvažiuos. Jis leidžia dienas su draugais, kol nutinka nelaimė: Kerolę stipriai sumuša vyresni berniukai, o kai Tedas bando padėti, jį užsipuola Liza, pati nukentėjusi nuo savo viršininko bei įsitikinusi, kad Tedas priekabiauja prie mergaitės.

Tuo metu mieste pasirodo keisti skelbimai apie ieškoma dingusį šunį Brotigeną. Tedas rengiasi bėgti, tačiau prieš tai jis turi pasiimti pinigus, kuriuos laimėjo lažybose. Bobis skuba, kad įspėtų Tedą apie gresiantį pavojų, nes Liza, pamačiusi mieste skelbimą, paskambino ir pranešė apie Tedą, tačiau pavėluoja ir susiduria su „žemaisiais žmonėmis geltonais lietpalčiais“, kurie yra ne iš šios planetos. Paaiškėja, kad Tedas, kurio žinias jie naudojo pasiekti Tamsųjį Bokštą, paspruko, tačiau dabar vėl jiems įkliuvo. Tedas sutinka su jais bendradarbiauti, jei šie paleis Bobį. Sandėris įvyksta ir Bobis su Tedo laimėtais pinigais grįžta pas motiną. Liza, netekusi darbo, nusprendžia persikraustyti į kitą miestą, tačiau Bobis turi dar vieną neatliktą darbą – beisbolo lazda pamokyti Kerolę sumušusį berniuką Garį Duliną...

Istorijos pabaigoje pasakojama, kad ateityje Bobis turi daug problemų su policija...


„Širdys Atlantidoje“

1966 m., Meino universitetas. Jame mokosi pagrindinis herojus Peteris Railis, tarp studentų plinta pacifistinės nuotaikos karo Vietname atžvilgiu bei „čirvų“ kortų žaidimas, įtraukiantis vis daugiau studentų, dėl šio apleidžiančių mokslus. Peteris susipažįsta su studente Kerole Gerber, viena iš pacifistinio judėjimo aktyvisčių, tačiau taip pat nepajėgia pažaboti savo aistros kortoms. Jietu su Kerole suartėja, nors mergina ir turi draugą, Džoną Salivaną, kuris rengiasi eiti į karą savanoriu.

Artėjant sesijai, Peteris iš paskutiniųjų stengiasi įveikti priklausomybę kortoms, nes jei bus išmestas iš universiteto, turės vykti į Vietnamą. Kerolė nutraukia su juo santykius ir grįžta į gimtąjį miestą rūpintis motina bei taip pat nutraukia ryšius su Džonu.


„Neregys Vilis“

1983 m. Pagrindinis herojus – Bilis Šermanas, vienas iš berniukų, kažkada sumušusių Kerolę Gerber. Jis tarnavo Vietname, turi šeimą, tačiau kasdienis jo elgesys sunkiai suprantamas, nes kasdien popietę jis apanka ir regėjimą atgauna tik vakare. Visų akyse Bilis – verslininkas, kasdien einantis į savo kontorą verslo centre Niujorke. Čia jis persikelia į kitą savo išnuomotą kabinetą, persirengia ir keliauja į miestą. Čia jis dar kartą persirengia ir prieš netekdamas regėjimo, tampa išmaldos prašytoju Vietnamo karo veteranu. Jis nuolat prisimena ir atgailauja už tai, ką padarė Kerolei vaikystėje. Pasakojime taip pat aiškėja, kad ši tapo radikalia kovotoja ir teroriste iš grupuotės „Kovojantys už taiką studentai“ ir greičiausiai žuvo sprogimo metu.


„Vardan ko mes Vietname“

1999 m. Džonas „Salas“ Salivanas atvyksta į buvusio kovos draugo Vietname laidotuves, kur susitinka su buvusiu būrio vadu Difenbeikeriu. Jie prisimena buvusias kovas, jose dalyvavusius draugus, tarp jų ir Vilį Širmeną. Džoną nuo karo kankina vaizdinys – sena vietnamietė, kurią nužudė Ronis Meilfantas (vienas iš studentų, aprašytų istorijoje „Širdys Atlantidoje“, karius išmokęs žaisti kortomis „čirvus“).

Vaykdamas namo, Džonas patenka į kamštį, kuriame belaukdamas tolumoje pamato moterį, panašią į Kerolę. Nors ši atrodo pernelyg jauna, o Kerolė visų laikoma mirusia, Džonas puola prie merginos, tačiau tuo metu iš dangaus pradeda kristi keisti daiktai...


„Nakties šešėliai leidžias iš dangaus“

1999 m. Džonas Salivanas mirė mašinoje sustojus širdžiai iš Bobis Garfildas atvyksta į jų gimtąjį miestą dalyvauti vaikystės draugo laidotuvėse. Praėjo daugybė metų nuo ja paskutinio apsilankymo ir Bobis, vaikščiodamas gatvėmis, prisimena vaikystės įvykius, nutikusius atsiradus Tedui Brotigenui...