Širdinis riešutmedis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Juglans ailantifolia
Juglans ailantifolia in blossom.JPG
Širdinis riešutmedis (Juglans ailantifolia)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Šeima: Riešutmediniai
(Wikispecies-logo.svg Juglandaceae)
Gentis: Riešutmedis
(Wikispecies-logo.svg Juglans)
Rūšis: Širdinis riešutmedis
(Wikispecies-logo.svg Juglans ailantifolia)
Binomas
Juglans ailantifolia
Carrière, 1878
Sinonimai
  • Juglans sachalinensis Komatsu
  • Juglans sieboldiana Maxim
  • Juglans cordiformis var. ailantifolia (Makino) Rehder
  • Juglans coarctata Dode
  • Juglans cordiformis Maxim
  • Juglans lavalleei Dode
  • Juglans sieboldiana var. cordiformis Makino
  • Juglans subcordiformis Dode

Širdinis riešutmedis (lot. Juglans ailantifolia) – riešutmedinių (Juglandaceae) šeimos, riešutmedžių (Juglans) genties lapus metantis medis.

Širdinio riešutmedžio moteriški žiedai
Širdinio riešutmedžio lapai ir neprinokę vaisiai

Morfologija[taisyti | redaguoti kodą]

Laja plačiai rutuliška. Žievė lygi, pilka, žemutinėje liemens dalyje sueižėjusi. Ūgliai apvalūs, rudi, stori, plaukuoti. Lapai sudėtiniai, neporomis plunksniški, 40–60 (100) cm ilgio, sudaryti iš 11–15 plačiai elipsiškų arba net širdiškų, pjūkliškai dantytais kraštais, trumpai nusmailėjusių, plaukuotų lapelių. Lapeliai 6–12 (18) cm ilgio, 3–6 cm pločio, trumpakočiai. Rudenį lapai gelsta ir krinta, dažniausiai atskirai koteliai ir lapeliai. Vienanamis. Kuokeliniai žiedai, žirginiuose, piesteliniai po 8–12 kekėse. Žydi gegužės pabaigoje – birželio pradžioje. Vaisiai kiaušiniški, rusvai žali, gausiai plaukuoti, prinoksta rugsėjo pabaigoje ir tuoj nukrinta. Kevalas pilkai rusvas, kiek suplotas, širdiškas, plonas, nusmailėjusia viršūne, beveik lygiu, kiek banguotu paviršiumi. Dauginasi sėklomis ir ataugomis.

Mediena kieta, patvari, gražios tekstūros.

Matmenys[taisyti | redaguoti kodą]

Auga lėtai. Įprastai užauga 15–20 m aukščio. Kamieno skersmuo 0,6 m.

Augimvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje auginamas parkuose kaip dekoratyvinis medis. Auga gerai, dera, vaisiai užauga brandūs. Šalčiams gana atsparus. Tinkamas auginti grupėmis, pavieniui ir masyvais. Geriausiai dauginti nuo vietinių medžių surinktais vaisiais.

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Kilęs iš Japonijos, paplitęs Kurilų salose, Sachaline. Lietuvoje retokas. Seniausi medžiai Lietuvoje rasti Alšėnuose ir Rudmenoje.

Panaudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Mediena naudojama baldų gamyboje, apdailai. Kevalai naudojami meno dirbiniams gaminti. Žievė, lapai, vaisiai naudojami liaudies medicinoje. Žieduose gausu nektaro. Vertinamas dėl skanių, palyginti plonu kevalu vaisių.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Širdinis riešutmedis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

  • A. Navasaitis, M. Navasaitis, „Lietuvos medžiai“, Vilnius „Mokslas“, 1979 m., (157 psl.)