Šiluminis variklis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šiluminis variklis – įrenginys, kuris vidinę energiją verčia darbu. Šiluminio variklio naudingumo koeficientas yra

$\eta=\frac{A}{Q}$

čia yra atliktas darbas, o Q – šiluminio varikliui suteiktas šilumos kiekis. Maksimalus naudingumo koeficientas gali būti

$\eta_{max}=1-\frac{T_1}{T_2}$ .

$T 1$ yra šiluminio variklio aušintuvo temperatūra. $T 2$ yra darbinio kūno temperatūra. Paprastai darbinis kūnas yra dujos. Toks naudingumo koeficientas yra tik Karno cikle.

Šis straipsnis apie termodinamiką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį.

Šiluminis variklis – tai mašina, kurioje vidine kuro energija virsta mechanine energija. Vidaus degimo variklio dalys 1. Cilindras. 2. Stūmoklis. 3. Švaistiklis. 4. Alkūninis velianas. 5. Įsiurbimo vožtuvas. 6. Išmetimo vožtuvai. 7. Žvakė. Išviso yra keturi variklio taktai. Pirmasis taktas – įsiurbimas: stūmoklis juda žemyn, atsidaro įsiurbimo vožtuvas ir benzino, bei oro mišinys patenka į cilindrą. Antrasis taktas – suspaudimas: vožtuvai uždaryti, stūmoklis kyla aukštyn ir slegia mišinį. Trečiasis taktas – darbo taktas (degimas) žvakės kibirkštis uždega suslėgtas dujas ir plėsdamasi jos ima spausti stūmoklį žemyn. Ketvirtasis taktas – išmetimas: atsidaro išmetimo vožtuvas ir stūmoklis vėl pakyla išleisdamas lauk deginius.

Rodomas puslapis "http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0iluminis_variklis"