Šikšnosparnis (simbolis)
.svg)
Šikšnosparnis yra heraldikoje gana reta mobilioji figūra. Dažnokai sutinkama buvusios Aragono karūnos miestų herbuose, paprastai kaip šalmo papuošalo dalis.
Šikšnosparnio Aragono heraldikoje kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šikšnosparnis Valensijos, Katalonijos ir Balearų herbuose, manoma, kilo iš sparnuoto drakono (vibra ar vibria), kurio atvaizdas puošė Aragono karalių šalmus bei karūnas (kaip šalmo papuošalas). Tradiciškai teigiama, kad šalmą su drakonu jau naudojo karalius Jokūbas I Aragonietis (arag. Chaime I d'Aragón; 1208–1276 m.)[1], patikimi šaltiniai teigia, kad sparnuotas drakonas (cimera reial) ant šalmų pasirodė tik valdant Petrui IV Aragoniečiui (arag. Pero IV d'Aragón; vald. 1319–1387 m.).
Yra legenda, kurioje pasakojama, kad įsikišus šikšnosparniui karalius Jokūbas I Aragonietis laimėjo lemiamą mūšį prieš saracėnus, ko dėka jis atkovojo savo karalystei Valensiją. Tačiau originaliuose dokumentuose aprašyta, kad tai buvo ne šikšnosparnis, o kregždė.[2]
Šikšnosparniai buvusio Aragono heraldikoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kai kurių Rytų Ispanijos miestų (pvz., Valensijos,[2], Maljorkos Palmos[3], Fragos[4] ir Novaljo herbuose šikšnosparnio atvaizdas yra virš herbo skydo (paprastai kaip karūnos papuošalas).
Kitų miestų (pvz., Katarochos herbuose šikšnosparnis pavaizduotas pačiame herbo skyde.
-
Valensijos miesto herbas -
Maljorkos Palmos herbas -
Naujasis Teruelio herbas -
Fragos herbas -
Naujasis Novaljo herbas -
Katarochos herbas
.svg)
Anksčiau Barselonos herbas irgi turėjo karūną puošusį šikšnosparnį. Tačiau XX a. pradžioje šis skydo lementas dėl nežinomų priežasčių buvo pašalintas.[5] Teruelio[4] herbe virš skydo karūnos irgi pavaizduotas šikšnosparnis. Čia šikšnosparnis yra kaip simbolis, primenantis šio miesto vaidmenį Valensijos užkariavime.[6] Naujajame herbe šikšnosparnis pavaizduotas tarp skydo ir karūnos.
Šikšnosparnis kaip mobilioji figūra gana dažna buvusiose Aragono karūnos žemėse, kitur gana reta. Ispaniškosios kultūros šalyse herbus su šikšnosparniais turi Albasetės herbas (Ispanija), Santa Fe de Antioquia (Kolumbija), Pacora (Panama) herbai. Santa Fe de Antioquia miesto herbas bordiūrą su šikšnosparniais gavo 1545 m. iš Kastilijos ir Aragono karaliaus Karolio I ir jo motinos Joanos Kastilietės.[7]
-
Albacete herbas -
Muneros (Ispanija) herbas -
Santa Fe de Antioquia herbas su šikšnosparniais bordiūre. -
Pacora herbas su šikšnosparniais bordiūre
Šikšnosparniai kitų šalių miestų heraldikoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Prancūzija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šikšnosparniai panaudoti kelių Prancūzijos miestelių herbuose.
-
Massac (Aude departamentas) komunos herbas -
Courniou komunos herbas. -
Gretz-Armainvilliers komunos herbas. -
Montchauvet Yvelines komunos herbas. -
Ourdis-Cotdoussan komunos herbas.
.svg)
.svg)
.svg)
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Diario de Palma – Vicisitudes históricas en torno a la cimera de Jaime I Archyvuota kopija 2012-02-24 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2,0 2,1 Luis Tramoyeres Blasco, Lo Rat Penat en el escudo de armas de Valencia
- ↑ Antoni I. Alomar i Canyelles, L’Estendard, la festa nacional més antiga d’Europa (s. XIII–XXI) Palma 1998
- ↑ 4,0 4,1 Emblemata-Revista aragonesa de emblematica no. 11, 2005
- ↑ L’escut de Barcelona, Societat Catalana de Genealogia, Heràldica, Sigil·lografia, Vexil·lologia i Nobiliària
- ↑ Old Teruel city coat of arms
- ↑ REUNA – Municipio de Santa Fé de Antioquia Archyvuota kopija 2013-05-22 iš Wayback Machine projekto.