Šiaurinis elniavabalis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ceruchus chrysomelinus
Apsauga: 3(R) – Reta rūšis
Šiaurinis elniavabalis (Ceruchus chrysomelinus)
Šiaurinis elniavabalis (Ceruchus chrysomelinus)
Apsaugos būklė

Beveik nykstantys (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
( Arthropoda)
Klasė: Vabzdžiai
( Insecta)
Būrys: Vabalai
( Coleoptera)
Šeima: Elniavabaliai
( Lucanidae)
Gentis: Ceruchus
( Ceruchus)
Rūšis: Šiaurinis elniavabalis
( Ceruchus chrysomelinus)
Binomas
Ceruchus chrysomelinus
Hochenwarth, 1785

Šiaurinis elniavabalis (arba šiaurinis elniaragis; Ceruchus chrysomelinus) – elniavabalių (Lucanidae) šeimos vabalas.

Kūnas 12-15 mm ilgio, viršus juodas, blizgantis, antsparniai su negiliomis išilginėmis vagutėmis. Kūno apačia, kojos, išskyrus blauzdas, ūseliai rusvi. Patinų galva plati, viršutiniai žandai žymiai didesni nei patelių, atsikišę į priekį, vidinėje jų pusėje ties viduriu yra aštrus dantelis. Visų kojų blauzdų išorinis kraštas su eile nevienodo dydžio dantelių.

Šiaurinis elniavabalis Lietuvoje – subarktinio periodo reliktas, jo paplitimo arealas yra nutolęs toli į šiaurę, o Lietuva atsiduria to arealo pietuose.

Mėgstamiausiose šio elniavabalio buveinėse, taigoje jų lervos dažniausiai vystosi trūnijančioje kėnių medienoje. Lietuvoje yra retas, nedidelės elniavabalio populiacijos aptinkamos drėgnuose mišriuose miškuose, pelkėse. Čia jų lervos 2-3 metus vystosi trūnijančiose beržo, eglės stuobriuose ar rąstuose. Suaugėliai aptinkami birželio - rugpjūčio mėnesiais. Apvaisintos patelės graužia takus trūnijančiuose beržo stuobriuose ir deda pavienius gelsvai pilkšvus, apvalius kiaušinius.

Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą 3(R) kategoriją, bei į Tarptautinę raudoną knygą kaip beveik nykstanti (Near Threatened) rūšis.[1]

Patinas ir patelė

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 „IUCN Red List - Ceruchus chrysomelinus“. IUCN Red list.