Šiaurinis auksaspalvis kirtiklis

Šiaurinis auksaspalvis kirtiklis (Sabanejewia baltica) – karpžuvių (Cypriniformes) būrio, vijūninių (Cobitidae) šeimos gėlavandenė žuvis.

Paplitimas

Šiauriniai auksaspalviai kirtikliai savaime paplitę Dauguvos, Nemuno, Desnos, Vyslos, Odros, Dniestro, Dniepro, Dono upėse ir jų baseinuose. Kaimyninėje Latvijoje nuo 2008 m. aptinkami Ventos, Dauguvos ir Gaujos upių baseinuose.

Šalys ar jų dalys kur rūšis yra savaiminė: Lietuva, Latvija, Lenkija, Vokietija, Baltarusija, Rusija (europinės dalies vakaruose), Ukraina, Moldova, Slovakija.

Gyvenamas biotopas

Suaugę šiauriniai auksaspalviai kirtikliai gyventi pasirenka nedideles lygumų upes ir upelius. Kalvotame regione gyvena upėse ir su didesne srove. Gyvena skaidraus, švaraus vandens upėse su smėlingu ar žvyro dugnu, bet vengia klampaus, dumblingo upių dugno. Kaip įprasta, jie vengia didelių, lygumų reljefo upių.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje šiauriniai auksaspalviai kirtikliai klasifikuojami kaip savaiminė rūšis, pirmą kartą buvo pagauti Ventos upės baseine. Jie įrašyti į Lietuvos raudonosios knygos 4 (I) kategoriją. Tai naujas rūšies arealui baseinas, atskiras, nesusijęs su kitais rūšies apgyventais baseinais. Per visą 2002-2008 metų tyrimo laikotarpį šiaurinis auksaspalvis kirtiklis sugautas 5 upėse iš dviejų atskirų baseinų – Ventos ir Nemuno, viso buvo sugauta 130 individų. Ventos baseine šiaurinių auksaspalvių kirtiklių populiacijų tankis yra didžiausias, jos stabilios ir pastovios. Šventosios baseine (Neries) auksaspalvio kirtiklio populiacijos negausios, tačiau rūšis plačiai paplitusi ir populiacijos stabilios.

Lietuvoje šiauriniams auksaspalviams kirtikliams renkantis gyvenamas buveines lemiantis veiksnys yra vandens temperatūra. Jie renkasi buveines su žymiai labiau apibrėžtais fizikiniais parametrais, jis sutinkamas tik švariose, neeutrofikuotose, srauniose upėse su švariu smėlio ir žvyro gruntu bei pakankamai, ne mažiau +20C įšylančiu vandeniu. Šis rodiklis svarbesnis nei paprastajam kirtikliui, kadangi Lietuvoje yra žymiai mažiau upių įšylančių iki nerštui reikalingos +20C temperatūros, o dauguma tokių upių visiškai netinka pagal kitus faktorius, kaip kad srovės greitį, gruntą ir panašiai. Upėse, kur aptinkamas šiaurinis auksaspalvis kirtiklis, aukščiausia metinė temperatūra patikimai aukštesnė nei tose, kur ši rūšis nesutinkama (+21 +23,8C). Itin svarbus fizikinis rodiklis yra vandens srovės greitis. Nors kitose arealo vietose šiaurinis auksaspalvis kirtiklis gyvena gana įvairiuose pagal srovės greitį biotopuose, Lietuvoje jis aptinkamas tik srauniose upėse. Vidutinis srovės greitis šios rūšies buveinėse buvo nuo 0,3 iki 1,2 m/s ir patikimai skyrėsi nuo stočių, kur šiaurinis auksaspalvis kirtiklis nesutinkamas. Šiaurinių auksaspalvių kirtiklių buveinėse buvo stipriai apibrėžtas pH rodiklis: 8,1-8,34. Auksaspalvio kirtiklio buveinių lemiantys veiksniai (p<0,02) yra aukšta vandens temperatūra, didelis srovės greitis bei deguonies kiekis, aukštas ir apibrėžtas siaurose ribose pH rodiklis..

Kūno matmenys

Šiaurinis auksaspalvis kirtiklis auga lėtai. Jo kūno ilgis 5-9 cm, dažniausiai 6-8 cm, kūno masė dažniausiai 3-5 g.

Nerštas

Šiauriniai auksaspalviai kirtikliai pavasarį, gegužės-birželio mėnesiais, esant nežemesniai kaip +20C vandens temperatūrai neršia upės dugne tarp vandens augalijos ant smėlio, žvyro, akmenukų, išleisdami apie 900 lipnių 1,1-1,2 mm skersmens ikrelių. Esant +22°C vandens temperatūrai, iš ikrelių mailius išlenda po išneršimo praėjus 50-60 valandų. Mailius 3,1-4,2 mm ilgio ir maitintis pradeda praėjus 6 paroms ir minta zooplanktonu.

Elgsena

Šiauriniai auksaspalviai kirtikliai gyvena pavieniui. Aktyviausi vakare ir naktį. Jie slėpdamiesi nuo priešų, upės dugne įsirausia po smėliu, rečiau po žvyru.

Amžius

Šiauriniai auksaspalviai kirtikliai gyvena iki 4-5 metų.

Mityba

Šiauriniai auksaspalviai kirtikliai dažniausiai minta planktonu ir kai kurių vabzdžių - uodų, apsiuvų, lašalų, žirgelių lervomis, smulkiomis kirmėlėmis, dumbliais. Kartais minta smulkiais sausumos vabzdžiais bei kitų žuvų ikrais.

Nykimo ir apsaugos priemonės

Šiauriniai auksaspalviai kirtikliai dažniausiai nyksta dėl vandens telkinių taršos.

Lietuvoje imantis šiaurinių auksaspalvių kirtiklių apsaugos priemonių, jie įrašyti į Lietuvos raudonosios knygos 4 (I) kategoriją, o nuo 2017 m. už nelegaliai sugautą šią rūšį bus skiriama 145 eurų bauda.

Šiaurinio auksaspalvio kirtiklio pavadinimas ir sinonimai

Anksčiau buvo manyta, kad šiaurinis auksaspalvis kirtiklis (Sabanejewia baltica) yra auksaspalvio kirtiklio (Sabanejewia aurata) porūšis ir mokslinėje literatūroje lotyniškai buvo vadinamas Sabanejewia aurata baltica. Šis pavadinimas dabar išlikęs kaip šiaurinio auksaspalvio kirtiklio sinonimas.

Taip pat skaityti

• Lietuvos vietinių gėlavandenių žuvų sąrašas
• Lietuviškas žuvų vardynas

Nuorodos

• academia.edu / New Findings of Northern Golden Loach, Sabanejewia baltica (Pisces, Cobitidae), in the Basin of the Desna River (Dnieper River Basin) | Anglų k.
• researchgate.net / Reproduction and fecundity of the golden loach, Sabanejewia baltica Witkowski, 1994 from Bug River in Poland, Dorota Juchno, Alicja Boroń. Department of Zoology, University of Warmia and Mazury, Olsztyn, Poland | Received: 14 August 2011 ; accepted: 20 December 2011 | Anglų k.
• ittiofauna.org / Il cobite dorato settentrionale, Sabanejewia baltica, Witkowski 1994 Archyvuota kopija 2011-11-08 iš Wayback Machine projekto. | Italų k.
• fischfauna-online.de / Sabanejewia baltica Witkowski, 1994 Archyvuota kopija 2017-02-27 iš Wayback Machine projekto. | Vokiečių k.

Vikisritis: Žuvys