Šiauriniai skliautagūbriai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Šiauriniai skliautagūbriai (rus. Северные Увалы) – kalvota aukštuma Rusijoje, Rytų Europos lygumos šiaurės rytinėje dalyje. Driekiasi rytų-vakarų kryptimi apie 600 km. Aukštis iki 293 m („Isakovo kalnas“). Ši aukštuma sudaro vandenskyrą tarp Šiaurinės Dvinos ir Volgos baseinų.

Masyvas sudarytas iš ledynininių ir fluvioglacialinių nuosėdinių uolienų, aukščiausiose vietose į paviršių išeina kristalinės uolienos. Šiaurinius skliautagūbrius dengia taiga, vietomis paviršius smarkiai supelkėjęs[1].

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 379 psl.