Šiaurės Korėjos srovė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šiaurės Korėjos srovė yra pietinis Primorės srovės (Nr. 8) tęsinys.

Šiaurės Korėjos srovė (rus. Северо-Корейское течение) – viena iš šaltųjų Japonijos jūros srovių. Faktiškai yra tęsinys Primorės srovės, kurios šalti vandenys keliauja iš Petro Didžiojo įlankos į pietus. Ši įlanka laikoma Šiaurės Korėjos srovės formavimosi vieta. Rajone iki 38° š.pl. šalti pagėlinti Šiaurės Korėjos srovės vandenys susiduria su šiltais Rytų Korėjos srovės vandenimis, tad čia susidaro platus sūkurių ir srovių frontas. Kai kuriais metais srovė pasireiškia gana silpnai. Srovės akvatorija yra Šiaurės Korėjos ekonominėje zonoje, todėl okeanografiškai prastai ištirta[1].

Manoma, kad „dukterinė“ Šiaurės Korėjos srovė stipresnė už „motininę“ Primorės srovę. Pagal paskaičiavimus Šiaurės Korėjos srovės plotis siekia 100 km, o srovės sluoksnio storis apima paviršinius 50 m. Vidurinis srovės greitis siekia 25 cm/s.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]