Šerkšniai
| Šerkšniai | ||
|---|---|---|
  Šerkšniai |
||
| 56°09′14″š. pl. 21°36′18″r. ilg. / 56.154°š. pl. 21.605°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Skuodo rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Mosėdžio seniūnija | |
| Gyventojų | 20 | |
 Vikiteka |
Šerkšniai | |
Šerkšniai – kaimas pietinėje Skuodo rajono savivaldybės dalyje, 2 km į pietryčius nuo Mosėdžio, prie Bartuvos upės.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pavadinimas kilęs iš asmenvardžio Šerkšnys.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimas įkurtas XVI a., priklausė Mosėdžio dvarui ir Mosėdžio parapijai.
1951 m. lapkričio 5 d. Šerkšnių apylinkės miške į MGB Salantų rajono skyriaus stribų ir kareivių apsuptį patekę žuvo Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Tautvaišo kuopos Sakalo būrio partizanai Julijonas Adomauskas–Medutis ir Veronika Stasienė–Gulbė.[2]
Kaime veikė Mosėdžio kolūkio paukštynas, o 2005–2010 m. – žemės ūkio kooperatinė bendrovė „Pamario paukštynas“.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||||
| 1902 m.[3] | 1923 m.sur.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[6] | 1979 m.sur.[7] | 1989 m.sur.[8] | 2001 m.sur.[9] | 2011 m.sur.[10] | 2021 m.sur.[11] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 240 | 232 | 230 | 213 | 60 | 49 | 45 | 29 | 20 | ||
| ||||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1843 m. rugsėjo 7 d. gimė knygnešys, pauparis, padienininkas Jonas Kuprys, 1894–1895 m. lietuvišką spaudą platinęs Telšių apskrityje, daugiausia apie Darbėnus, Karteną, Salantus.[12]
- 1912 m. balandžio 25 d. gimė politinis kalinys, tremtinys, vienuolis marijonas, kunigas Julijonas Budrikis.[13]
- 1939 m. spalio 27 d. gimė Valerijonas Kubilius, agronomas, Lietuvos ir Kretingos rajono politinis veikėjas, Kretingos rajono savivaldybės meras (2000–2009 m.).
Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Šerkšnių senosios kapinės, vad. Maro kapais (XVI–XIX a.);
- Koplytėlė su ornamentuotu kryželiu, Pietos ir Marijos skulptūromis (XX a. I pusė; skulptūrų autorius Augustinas Potockis).[14]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras: Atmintinos vietos
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Šerkšniai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 381 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1904, Kretingos personalijų žinynas: Kuprys Jonas[neveikianti nuoroda]
Mosėdis lietuviškos spaudos draudimo metais: Mosėdžio knygnešiai ir daraktoriai Archyvuota kopija 2007-12-05 iš Wayback Machine projekto. - ↑ Kunigas Julijonas Budrikis. Žemaičių vyskupystės muziejus Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973, p. 742, Nr. 2498
Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su ornamentuotu kryželiu, Pietos ir Marijos
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
MOSĖDIS – 2 km | Palaukė – 1,6 km | Rukai – 4 km |
| |||||||
| Šilalė – 1,5 km |
|
Žebrokai – 3 km | |||||||||
| Šaukliai – 3 km | Šniukščiai – 4 km | Kulaliai – 4 km | |||||||||
