Šeflinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šeflinai

Šeflinas (vok. Schefflin) – svaidomoji ietis, kurią naudodavo ankstyvieji landsknechtai. Antgalis ilgas ir platus, bet lengvas (tuščiaviduris), su trumpa mova. Ietikočio ilgis – apie 1,7 m. Koto galinė dalis paprastai turėjo plunksnas kaip ir strėlė.

Manoma, kad žodis Schefflin giminingas angl. javelin, javelot 'akstis', vok. ger.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]