Šešėlių teatras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šešėlių teatro spektaklis Tailande
Kinų šešėlių teatro lėlės

Šešėlių teatras – teatro rūšis, kurioje dominuoja šešėlių pagalba sukurtos meninės formos, veikėjai ir aplinkos motyvai.

Šešėlių teatro spektaklis gali būti:

  • visiškai šešėlinis – visas spektaklis paremtas šešėlių teatru.
  • iš dalies šešėlinis – šešėlių teatras naudojamas šalia kitų teatrinės raiškos priemonių.

Šešėlių teatro porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Visiškai šešėlinis spektaklis:
    • Už peršviečiamos širmos. Scenos gale padedamas projektorius, tarp jo ir žiūrovų pastatoma visiškai peršviečiama (pusskaidrė) širma. Už širmos atsistoja aktoriai ir vaidina projektoriaus apšviečiami. Žiūrovai mato jų siluetus ir girdi jų balsus.
    • Už iš dalies peršviečiamos širmos. Viskas vyksta kaip ir pirmuoju atveju: scenos gale padedamas projektorius, tarp jo ir žiūrovų pastatoma širma. Tačiau šįkart peršviečiama tik dalis širmos. Širmos apačia, šonai ir viršus dažniausiai būna iš storesnės medžiagos, neperšviečiamos projektoriaus šviesa. Aktoriai sutupia prie širmos apačios viršun iškeldami kūrinio personažų ar aplinkos motyvų figūras. Dažniausiai jos būna plokščios, tačiau tai gali būti ir lėlės ar kita. Širmos viduryje esančias figūras mato žiūrovai, o širmos apačioje sėdinčių aktorių negali pamatyti, jie tik įgarsina kūrinį.

Galimas variantas, kad matosi vien aktorių rankų imituojamos figūros. Aktoriui keičiant pirštų padėtis, jų kombinacijas, stengiamasi pamėgdžioti įvairių gyvūnų formas, parodyti tam tikrus įvykius, etiudus.

  • Iš dalies šešėlinis spektaklis. Tai spektaklis, kai šešėlių teatras yra tik pagalbinė priemonė. Pagrindinį veiksmą sukuria patys aktoriai, vaidindami scenoje. Širma gali būti tiek visiškai, tiek iš dalies peršviečiama. Tai priklauso nuo spektaklio režisieriaus sumanymų, spektaklio paskirties. Jeigu norima parodyti spektaklio veikėjų prisiminimus, praeities išgyvenimus, dažniau naudojama širma, kuri yra visa peršviečiama ir kurioje matosi visas aktoriaus siluetas. Iš dalies peršviečiama širma dažniau naudojama spektakliuose vaikams.

Šiuolaikinis šešėlių teatras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2000 m. Viduryje gimė nauja šešėlių teatro tendencija, kurioje vietoj lėlių šokėjai, naudodamiesi savo lankstumu ir plastiškumu, sukuria spektaklius, pirmiausia naudodami savo kūnus. Dešimtmečio pabaigoje srovė tapo labai populiari, o jo šešėliai pradėjo atsirasti daugelyje pasaulio šalių. Populiariausi iš šių naujų šešėlių teatrų gali būti laikomi šešėlių „Pilobolus“ teatru. Ir tarp garsiųjų galima pavadinti Attraction, El Gamma Penumbra, Fireflies[1], Verba[2].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]