Šautbenachtas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šautbenachtas (rus. шаутбенахт, iš oland. schout – bij – nacht 'žiūrėk naktį') – vienas iš aukštųjų karinio laivyno laipsnių Nyderlanduose, ketvirtas iš viršaus (žemesnis už admirolą, leitenant – admirolą ir viceadmirolą), atitinkantis armijos generolą majorą. Kituose laivynuose šautbenachtą atitinka kontradmirolas.
Iki XVII a. šautbenachtas būdavo karininkas, atsakingas už laivą naktį, kai kapitonas miega. Vėliau – karininkas, vadovavęs eskadrai, kai nebūdavo vyresnių admirolų. XVII a. šautbenachtas buvo vadas, laivynų mūšyje vadovavęs eskadros užpakalinei daliai.

Vienas žymiausių Nyderlandų admirolų Kornelis Trompas (1629–1691) daugelyje jį išgarsinusių mūšių dalyvavo turėdamas šautbenachto laipsnį, nors neretai vadovaudavo jungtiniam Nyderlandų ir Danijos laivynui.

XVII a. šautbenachto (schoutbynacht) laipsnį įsivedė Švedijos ir Danijos-Norvegijos laivynai. 1724 m. Rusija, o 1771 m. – Švedijos ir Danijos-Norvegijos laivynai šautbenachto laipsnį pervadino į kontradmirolo laipsnį.

Šautbenchtai Rusijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rusijos imperijoje šautbenachto laipsnis atsirado pačioje XVII a. pradžioje, buvo įtrauktas į rangų tabelį ir atitiko armijos generolą majorą.
Šautbenachto laipsnį turėjo imperatorius Petras I, kuris jūros žygiuose neretai vadindavosi „šautbenachtas Petras Michailovas“. Netrukus po Petro I mirties (1724 m.) šį laipsnį pakeitė ekvivalentišku kontradmirolo laipsniu, kuris buvo labiau paplitęs kitų šalių laivynuose.