Šaulio A

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Šaulio A (lot. Sagittarius A) – tai sudėtingos struktūros radijo bangų šaltinis, esantis mūsų Galaktikos centre, Šaulio žvaigždyne. Optiniame diapazone nematomas, nes jį užstoja dideli kosminių dulkių debesys spiralinėse Galaktikos vijose.

Šaulio A šaltinį sudaro trys komponentės: didžiausia jų – tai rytinis Šaulio A šaltinis, kuris yra supernovos liekana, vakarinis Šaulio A šaltinis, pasižymintis spiraline struktūra, bei labai ryškus kompaktiškas radijo šaltinis Šaulio A*, esantis šios struktūros centre.

Rytinis Šaulio A šaltinis[taisyti | redaguoti kodą]

Jis yra apie 25 šviesmečių skersmens. Panašu, kad tai yra supernovos, sprogusios prieš 10 000–100 000 metų, liekana. Tačiau manoma, kad šis sprogimas buvo 50-100 kartų stipresnis, nei standartinė supernova. Yra daroma prielaida, kad rytinis Šaulio A šaltinis – tai liekana žvaigždės, kuri labai priartėjo prie centrinės juodosios bedugnės ir buvo gravitaciškai suspausta.

Vakarinis Šaulio A šaltinis[taisyti | redaguoti kodą]

Vakarinis Šaulio A šaltinis atrodo kaip spiralė su trijomis vijomis. Iš tiesų ši struktūra yra sudaryta iš daugelio dujų bei dulkių debesų, kurie sukasi aplink Šaulio A* šaltinį ir krenta į jį milžiniškais greičiais – iki tūkstančio kilometrų per sekundę. Šių debesų paviršinis sluoksnis yra jonizuotas dėl masyvių OB spektrinės klasės žvaigždžių poveikio.

Šis šaltinis yra apsuptas masyvaus vėsesnių molekulinių debesų disko.

Šaulio A*[taisyti | redaguoti kodą]

Šaulio A* (centre) ir du šviesos aidai (apibraukti)

Daug astronomų yra įsitikinę, kad mūsų galaktikos centre, kaip ir kitose galaktikose, yra supermasyvi juodoji bedugnė. Šaulio A* šaltinis kol kas laikomas tikimiausia jos vieta.

Radijo bangų diapazone gautos Šaulio A* nuotraukos parodo, kad jo skersmuo yra apie pusės Merkurijaus orbitos dydžio. Manoma, kad Šaulio A* šaltinio masė yra apie 3.7 milijono Saulės masių. Šaulio A* masė buvo nustatyta, remiantis netolimos žvaigždės S2 orbitiniu judėjimu. Nustatyta, kad ši žvaigždė labai greitai, iki 5000 km/s, sukasi aplink Šaulio A*, kurio masė tokiu atveju tikrai yra apie 3.7 milijono Saulės masių.

Tikima, kad itin masyvios juodosios bedugnės egzistuoja daugumos kitų galaktikų centruose.