Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčia

55°34′42″š. pl. 23°24′55″r. ilg. / 55.578223°š. pl. 23.415248°r. ilg. / 55.578223; 23.415248

Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčia

Vyskupija	Šiaulių
Dekanatas	Radviliškio
Savivaldybė	Radviliškio rajonas
Gyvenvietė	Šaukotas
Adresas	Šiaulėnų g. 31
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	iki 1863 m.
Stilius	Liaudies architektūra

Kitos reikšmės – Švč. Trejybės bažnyčia.

Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčia – bažnyčia, stovinti Šaukoto miestelyje, prie kelio 3434 Šaukotas–Papušynys–Antaniškiai–Akmenė . Pastatyta iki 1863 m. Liaudies architektūros formų. Bažnyčia – architektūros paminklas (kartu su varpine, klebonija).^[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaukoto katalikų bažnyčią (tuomet koplyčią) savo lėšomis 1767 m. pradėjo statyti Kalnuotojo Šaukoto dvaro savininkas Simonas Petras Herubavičius. Nuo 1773 m. ji turėjo Pašušvio bažnyčios filijos arba altarijos statusą. Bažnyčios statyba buvo baigta tik 1795 m. Motiejus Valančius mini 1773 metus kaip bažnyčios įkūrimo datą, remdamasis vėlesniais vizitacijos aktais.^[1]

1802 m. inventoriuje pažymėta, kad bažnyčia pastatyta iš eglinių rastų, ant mūrinių pamatų, dengta gontais. Virš bažnyčios stogo buvo 2 bokšteliai su varpais. Altoriai buvo tapyti ant lentų. Po bažnyčia įrengtas nedidelis rūsys. 1814 m. buvo pastatytas naujas gyvenamasis namas, kuriame įsikūrė altarista.

1803 m. bažnyčia buvo perstatyta ir padidinta, įrengta nauja sakykla, pastatyta nauja varpinė. 1839 m. bažnyčioje vyko remontas: paaukštinti pamatai, pakeisti apatiniai rąstai, sutvirtintos sienos, uždengtas stogas. 1843 m. įrengti nauji 10 registrų vargonai.

Parapijos gyventojai buvo aktyvūs 1863 m. sukilimo dalyviai ir rėmėjai, teikė pagalbą knygnešiams spaudos draudimo metais. Už paramą sukilėliams dvaro savininkas Ignotas Bušinskis su sūnumi buvo ištremtas į Sibirą, o Baltojo Šaukoto dvaras konfiskuotas. Ištremtam kunigui Simonui Jakavičiui už sukilėlių atsišaukimo perskaitymą 1863 m. buvo atimtas dvasininko titulas.

Prie bažnyčios buvo prieglauda, iki 1863 m. veikė parapinė mokykla. XX a. pradžioje rengiantis statyti naują bažnyčią, buvo renkamos lėšos. Bet jų nepakako, todėl 1905 m. apsiribota senosios bažnyčios remontu.

1906-1915 m. klebonijoje gyveno ir vasarojo rašytoja Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana. Apie 1922 m. įsteigta parapija.

2009–2013 m. bažnyčioje atlikti tyrimų, restauravimo darbai.^[1]^[2]

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su zakristija prie šono, penkiasiene apside, bebokštė. Šventoriuje stovi medinė varpinė (XVIII a.).