Šasu

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šasu belaisvio atvaizdavimas egiptiečių mene

Šasu - semitų, pusiau klajoklių gyvulių augintojų etninė grupė, gyvenusi II tūkst. pr. m. e. II pusėje Sirijoje. Ji žinoma iš Senovės Egipto tekstų.

Terminas hieroglifais
Šʒsw
Šasu
M8 G1 M23 Z7 T14 A1
Z2

Pats pavadinimas kildinamas iš egiptiečių žodžių šȝsw, kuri reiškia "klajoti", arba šȝs ("eiti") arba semitų kalbos žodžio reiškiančio "grobti" (pvz., hebr. שׁסה = šsh). Tai greičiausiai nebuvo lingvistiškai apibrėžta grupė, o grupė, įvardinama pagal gyvenimo būdą, kaip beduinai dabartiniame arabų pasaulyje. Kita panaši semitų grupė tuometinėje Sirijoje buvo hapiru.

Ankstyviausias šasu paminėjimas yra XV a. pr. m. e., tarp Užjordanės tautų. Vėliau šasu yra minimi kaip priešai arba vergai Rečenu šalyje Tutmozio III ir kitų faraonų ataskaitose. XIII a. pr. m. e. šaltiniuose minimos šešios šasu grupės: S'rr, Lbn, Sm't, Wrbr, Pysps, Yhw. Pastarieji, dėl panašumo su hebrajų dievo vardu Jahvė, kai kurių mokslininkų tapatinami su hebrajais.

Šasu nebeminimi nuo XII a. pr. m. e.