Šarvuotis Potiomkinas (1925 filmas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą ir apie tai, jei norite, praneškite Tvarkos projekte.

Filmo afiša

„Šarvuotis Potiomkinas“ – nebylus meninis filmas, režisieriaus Sergejaus Eizenšteino nufilmuotas 1925 m. kino studijoje „Mosfilm“ .

Filmo scenarijus pagrįstas realiais įvykiais, įvykusiais 1905 m. birželio mėnesi, kai „Potiomkine“ sukilo komanda ir užėmė laivą.

Filmas nufilmuotas 20–ųjų revoliucijos metinių progai (1905-07 revoliucija). Premjera įvyko Maskvoje 1925 m. gruodžio 5 d. 1 Valstybiniame teatre (dabar kinoteatras „Meninis“ (rus. Художественный,) grojant E. Maizeliui.

Geriausias filmas pagal Amerikos Kino akademiją (1926 m.)

Pripažintas vienu iš geriausių 1954 m.

Pripažintas geriausiu tarp 12 geriausių visų laikų ir tautų pagal tarptautinę kritikų apklausą Briuselyje 1958 metais (110 balsu iš 117).

Vienas iš šimto geriausių filmų pasaulyje (1978 m.).

Nebylus filmas buvo įgarsintas 1930 m. (dar gyvam esant S.M. Eizeišteinui), atstatytas 1950 metais (kompozitorius Nikalojus Kriukovas) ir perleistas 1976 metais (kompozitorius Dmitrijus Šostakovičius) kino studijoje „Mosfilmas“, dalyvaujant TSRS Gosfilmafondui ir S. M. Eizenšteino muziejui vadovaujant meniniam vadovui Sergejui Jutkevičiui.

Iškovojo prizus Pasaulinėje Paryžiaus parodoje (1926 m.).

Turinys

1 Siužetas
2 Muzika filmui
3 Filmo siužeto panaudojimas kituose filmuose
4 Nuorodos

[taisyti] Siužetas

DĖMESIO: Žemiau atskleidžiamos kūrinio detalės

Vieno didelio Juodosios jūros laivyno laivo, stovėjusio Odesoje, jūreiviai sukilo dėl to, kad juos maitino mėsa su musių lervomis. Sukilimo pradininkus įsako sušaudyti, bet per nuosprendžio vykdymą likusieji jūrininkai puola juos gelbėti. Laivo karininkus išmeta už borto, bet sukilimo įkvėpėjas žūsta susirėmime. Odesos žmonės sueina į Vakulino laidotuves ir palaiko laivo komandą. Iškviesta vyriausybinė kariuomenė negailestingai šaudo į taikius gyventojus ant Potiomkino laiptų. Numalšinti sukilimą išsiunčiama eskadra, bet jūreiviai atsisako šaudyti į sukilėlius ir šarvuotis „Potiomkinas“ pergalingai pereina per galingą laivų eilę. Filmas baigiasi kadru, kuriame ant stiebo garbingai plevėsuoja sukilėlių iškelta raudona vėliava (šiame epizode kiekviename nespalvotame kadre vėliava buvo nudažyta raudonai paties režisieriaus).

[taisyti] Muzika filmui

Filmui „Šarvuotis Potiomkinas“ buvo parašyti keli muzikiniai variantai. Labiausiai sėkmingas buvo Edmundo Maizerio ir Dmitrijaus Šostakovičiaus parašytas variantas.

„Kino žinovo užrašų“ pagrindinio redaktoriaus Aleksandro Stepanovičiaus Troščino kompozitorius Edmindas Maizeris, kuris pirmas sukūrė muziką „Šarvuočiui Potiomkinui“, glaudžiai bendravo su Eizenšteinu. Eizenšteinas Maizelio muziką filmui beveik laikė idealia. Tai buvo ne tik muzika, bet papildomai buvo naudojami garso efektai. Tai sudarė papildomą emocinį įspūdį žiūrovui. A. S. Troščinas atsimena: „Kai aš žiūrėjau su muzika, tai netikėtai atsirado gyvos baimės jausmas, sakykim ant Odesos laiptinės. Taip parašyta, taip ir padaryta, kad tave apima baimė ir tu nežinai kur tau dingti“. Gaila, bet šita muzika išliko ne visa, bet 2005 m. jubiliejinis filmo rodymas Berlyne su Maizelio muzika tapo sensacija ir sukėlė furorą kino pasaulyje.

Taip pat pats garsiausias filmui parašytas muzikinis variantas rišamas su Dmitrijaus Šoštakovičiaus vardu. Kai 1976 m. filmas buvo perkeltas ant daugiau tobulesnės juostos, tai kaip filmo muziką panaudojo Dmitrijaus Šostakovičiaus simfoniją „Devyni šimtai penktieji metai“. Ji taip harmoningai tiko vaizdui, kad daug muzikos ir filmo dalių sutapo.

Paskutinis muzikinis takelis yra 2005 metų pop-dueto Pet Shop Boys kūrinys. ^[1].

[taisyti] Filmo siužeto panaudojimas kituose filmuose

Filmas papuola ir į komedijų kūrėjų akiratį. Tarybiniame – Lenkikame filme Dežavu parodoma, kad vežimėlį pastumia amerikiečių gangsteris, samdomas žudikas, gaudydamas mafijos išdaviką. Kitame humoristiniame filme herojai, sunaikinę juostą su šiuo filmu, vaidina sceną ant laiptų, o pagrindinis herojus turi gulėti vežimėlyje, kuris riedėjo nuo laiptų.