Šartras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šartras
pranc. Chartres
   Blason Chartres.svg   
Chartres 1.jpg
Šartro katedra

Šartras
48°27′21″N 1°29′03″E / 48.45583°N 1.48417°E / 48.45583; 1.48417 (Šartras)Koordinatės: 48°27′21″N 1°29′03″E / 48.45583°N 1.48417°E / 48.45583; 1.48417 (Šartras)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Prancūzijos vėliava Prancūzija
Regionas: Centras (Prancūzijos regionas)
Departamentas: Eras ir Luara
Gyventojų (2007): 39 767
Plotas: 16,85 km²
Tankumas (2007): 2 360 žm./km²
Altitudė: 121-161 m
Commons-logo.svg Vikiteka: ŠartrasVikiteka

Šartras (pranc. Chartres) – miestas centrinėje Prancūzijoje, Centro regione, Ero ir Luaros departamento centras. Veikia oro uostas, geležinkeliai ir automagistralės jungia Šartrą su Paryžiumi ir kitais Prancūzijos miestais. Išplėtotos elektrotechnikos, kosmetikos, parfumerijos, automobilių dalių gamybos, maisto pramonės šakos. Plėtojamas turizmas. Dailės, gamtos, priešistorės muziejai.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Romėnų laikais vietovė vadinta Carnutum ir buvo keltų karnetų genties centras. Viduramžiais, nuo IV a. Šartras buvo vyskupijos centras. 858 m. miestą sudegino normanai. Nuo 1286 m. Šartras tapo Prancūzijos karaliaus domeno dalimi. Nuo 1528 m. Šartro kunigaikštystės centras. Šartro katedroje 1594 m. karūnuotas Henrikas IV Burbonas. Smarkiai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą.

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Šartras ypač žinomas ant kalvos XII−XIII a. pastatyta gotikos stiliaus Dievo Motinos katedra, įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą. Miestas taip pat garsėja gotikos stiliaus šv. Petro, šv. Andriejaus bažnyčiomis, išlikusiais Vyskupų rūmais, senamiestį juosiančiu bulvarų žiedu.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Chartres (Šartras). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 30-31 psl.