Šakniškoji jaunabudė
| Šakniškoji jaunabudė |
|---|
 (Hebeloma radicosum) |
| Mokslinė klasifikacija |
 Index Fungorum
|
Šakniškoji jaunabudė (Hebeloma radicosum) – nuosėdinių šeimos nevalgomas grybas.
Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kepurėlė 7 – 15 cm skersmens, stora ir mėsinga, iš pradžių pusiau apvali, vėliau paplokščia. Jaunų grybų kepurėlės kraštai užlinkę žemyn ir kartais apkibę išnaros likučiais. Luobelė sausu oru šiek tiek blizganti, drėgnu oru gleivėta. Be to, ją dengia tamsesnės įaugusių žvynelių dėmės. Kotas pilnaviduris, 10-15 cm ilgio, prie pagrindo sustorėjęs ir baigiasi šaknies pavidalo atauga, aukščiau rinkio apžėlęs pūkeliais, žemiau rinkio plaušeliais arba žvyneliais. Rinkis storas mėsingas, padengtas koncentriškais žvynelių ratais. Lakšteliai tankūs, vingiuotais pakraštėliais, dažniausiai laisvi. Trama kompaktiška balkšva, skleidžia stiprų karčiųjų migdolų arba marcipanų kvapą, skonis iš pradžių švelnus, vėliau įgauna šiek tiek kartumo.
Spalvos ir formos kaita: kepurėlės spalva įvairuoja nuo baltos iki šviesiai rudos. Lakšteliai iš pradžių balsvi, vėliau įgauna kakavos rudumo atspalvį. Koto dalis žemiau rinkio apžėlusi įvairaus didumo žvyneliais.
Augavietė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šis grybas ypač mėgsta bukų miškus, kur dažnai auga ant kamienų ir kelmų pagrindo.
Sinonimai: Pholiota radicosa, Myxocybe radicosa.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Didysis gamtos vadovas „Grybai“ išsamus grybų ir jų rinkimo žinynas, „Mūsų knyga“, 2004 m., (116 psl.) ISBN 9955-573-65-1
|
Šis straipsnis apie mikologiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |